Pustuštė sankryža. Į ją važiuoja gražus, mažutis ir, akivaizdžiai, labai brangus “Mercedes”. Užsidega raudona šviesa, “Mercedesas” staigiai stabdo… Ir, kaip jau būna, į jo užpakalį įsirėžia “Zapukas”. “Zapuko” vairuotojas, matydamas, kas įvyko, tiesiog sustingsta. Tuo tarpu “Mercedeso” durelės atsidaro ir iš jo išlipa tokia akivaizdi blondinė. Blondinė blondinė tiesiog. Dažyta dažyta. Neskoninga neskoninga. Bet visa apkarstyta aukso gabalais. Akivaizdžiai, kažkokio “novaruso” draugė.
Blondinė prieina prie “Zapuko”, išskėčia žieduotus pirštus ir ima aiškinti:
- Tu į ką įvažiavai! Tu natūroje supranti??? Tuo paimsiu mabylą ir paskambinsiu kam reikia!!!
Vyrukas “Zapuke” tyli ir atsijungusiu žvilgsniu žiūri į blondinę. Tuo tarpu ta išsitraukia mažą auksinį mobilų telefoną ir kažkam skambina. Telefonas sureguliuotas taip garsiai, kad vyrukas puikiausiai girdi visą pokalbį:
- Alio.
- Kalianai? Alio?
- Alio, alio.
- Girdi?
- Tipo jo, nu?
- Čia aš į avariją pakliuvau. Natūroje.
…Telefone pauzė. Maždaug pusės minutės…
- Alio? Kalianai?
- Ėėė…. O kokia pas jį mašina?
- Ėėėė… Nežinau…
- Tai paklausk!!!
Blondinė pasisuka y vyruką, sėdintį “Zapuke”:
- Nu, tipo, kokia pas tave mašina?
Vyruką, matyt, iš beviltiškumo, aplanko įkvėpimas:
- “Jaguaras”. Naujas. Ką, nematai?
Blondinė į ragelį atkartoja:
- Pas jį “Jaguaras”. Naujas.
…Ragelyje vėl pauzė. Maždaug pusės minutės…
- Alio, Kalianai?
- Ėėėė…
- Alio?
- Paklausk jo. Ar jis pretenzijų turi?
Blondinė pasisuka į vyruką:
- Ar pretenzijų turi?
Vyrukas, po neilgos pauzės:
- Neturiu.
Blondinė, į ragelį:
- Sako, kad tipo neturi.
- Tai ko tu tada lauki, durne, šok į mašiną ir važiuok iš ten greičiau, kol jis dar neapsigalvojo!!!
Naujas rusas priiminėja į darbą naują, gražutę sekretorę. Žinoma, blondinę:
- O, kaip tu gerai moki rašyti! Tik dvi klaidas padarei! Manau, mes puikiai susidirbsim!
- Tikrai? Man labai malonu…
- Na taip, skaityk, kad jau esi priimta į darbą.
- Oi, kaip gerai…
- Taip, tik testą reikia užbaigti. Rašyk antrą žodį.
Blondinė pasakojasi draugei:
- Žinai, vakar susipažinau su tooookiu vyruku… Nežinau nei ką galvoti…
- O koks jisai?
- Na, važinėja nauju 600-iniu “mersu”, ant kaklo nešioja tiesiog nepakeliamą piršto storio grandinę…
- O kaip pas jį kelnėse?
- Tai vat… Irgi piršto storio… Irgi nepakeliamas…
Kartą skalbinių dėžėje susitiko vienos blondinės lemenėlė ir apatinės kelnaitės. Liemenėlė tarė:
- Žinai, tai tiesiog siaubinga! Paskutines keturias dienas mane nuolat atseginėjo, plėšė, kandžiojo, maigė… O tau turbūt irgi kliuvo?
- Ką tu, – paprieštaravo kelnaitės, – visą tą laiką aš ramiai gulėjau rankinuke!
Blondinė pareiškia savo vyrui:
- Brangusis, aš pamąsčiau ir manau, kad tau reikia vaikščioti su atsegtu klynu.
- O kodėl?
- Na, atsimeni, kai tu vaikščiojai su prasegta apykakle ir be šaliko?
- Atsimenu, peršalau…
- Taip, ir kelias dienas negalėjai sulenkti kaklo!
Blondinė pagimdė vaikelį. Gimdymas buvo sunkus, su narkoze. Kai jaunoji mama atsipeikėjo seselė jai tarė:
- Jūs pagimdėte mergaitę. Ji juodaodė, tiesa, jos plaukai raudoni. Ir akys labai siauros…
Blondinė išplečia akis ir paklausia:
- Sakykit… O ji neloja?
Blondinė su žiauriai sužalotu pirštu pakliuvo į ligoninę. Daktarai klausinėja, kas gi atsitiko. Ta ima pasakoti:
- Na, aš norėjau nusižudyti… Pirmiausiai nutariau, kad šausiu sau į širdį, bet paskui pagalvojau, kad susižalosiu sau krūtinę, o ji labai graži… Tada pagalvojau, kad reikia šauti sau į burną, bet paskui pagalvojau, kad galiu susižaloti sau lūpas, o jos labai gražios… Tada nutariau, kad šausiu sau į ausį… Bet tada pagalvojau, kad garsas bus labai stiprus ir todėl užsikimšau kitą ausį pirštu…
Blondinė studentė ateina pas profesorių, laikyti egzaminų. Aišku nieko nemoka, bet bando apsukti dėstytojo galvą:
- Profesoriau, aš labai noriu išlaikyti egzaminus, aš viską dėl to padaryčiau.
- Tikrai viską?
Blondinė pasilenkia link profesoriaus, jos palaidinės iškirptė truputį prasiskleidžia, pasimato krūtys ir ji geismingai sušnabžda:
- Tikrai viską, ką tik panorėsite…
Profesorius sušnabžda:
- Ir netgi mokysitės?