Anekdotai.us

Ateina indėnas į banką ir sako:
- Noriu gauti paskolą, nes pirksiu kailius už 1000 USD, juos apdirbsiu ir parduosiu už 5000 USD.
Bankininkas:
- Reikia užstato.
- Kas tas uzstatas??? – klausia indėnas.
B: – Na, koks nors daiktas ar turtas, namas pagaliau, kad bankas būtų tikras, jog paskolą gražinsi.
Na, indėnas užstatė savo mašiną, gavo 1000 USD, po kiek laiko ateina į banką su 5000 USD, 1000 USD ir palūkanas sumoka bankui.
Vadybininkas sako:
- Gal norite pas mus padėti indėlį, mes jums palūkanas mokėsime.
Indėnas: – O kas tas indėlis?
- Na, paskolinate mums pinigų, mes jums po kiek laiko grąžiname su palūkanomis.
- O UŽSTATĄ BANKAS TURI? –  paklausė indėnas.

Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti: 
(Tardytojas) – Kur dėjai pinigus už elnius? 
(Čiukčia) – Nieko nežinau, kokie pinigai? 
(Vertėjas) – Čiukčia sako, kad nieko nežino. 
(Tardytojas) – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi, sušaudysim vietoje. 
(Čiukčia) – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus. 
(Vertėjas) – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.

Braukia čiukčius išilgai geleżinkelio bėgių ir galvoja kazką nereikšmigo apie savo liūdną gyvenima. Jam iš nugaros atrieda garveżiukas. Mašinistas, pamatęs każką ant geleżinkelio bėgių duoda vieną ilgą signalą, čiukčius atsisuka, pażiūri, nusisuka ir toliau sau eina. Mašinistas vėl duoda vieną ilgą signalą, čiukčius vėl atsisuka, pażiūri ir toliau braukia. Kai garveżys visai priartėja prie čiukčiaus mašinistas vėl duoda signalą, bet čiukčius taip ir nesitraukia. Ketvirto karto nebuvo, traukinys pervażiavo per čiukčių, bet laimingo atsitiktinumo dėka čiukčius lieka gyvas. Po poros mėnesių sugipsuotą čiukčių parveża namo į jo ruonių kailiais dengtą trobelę. Namuose ruošiamas sutikimas, kepama żuvis, pilstomas “ugnies gėrimas”. Čiukčius atsisėda ant baltosios meškos kailiu aptraukto fotelio ir šalia pasideda ramentus. Staiga trobelės kampe pradeda švilpti beużverdantis arbatinukas. Čiukčius kaip įgeltas pašoka ir pačiupęs ramentą pradeda skaldyti arbatinuką. Čiukčiaus żmona pasibaisėjusi reginiu rėkia savo vyrui:
- Tu ką išprotėjai, kodėl tu daużai tą arbatinuką ?
- Juos reikia mażus użmušinėt, kol jie dar neużaugo. - atsakė namų šeimininkas.