Vyras ryte atsikelia – po vakarykščio baliuko, galvą skauda – girtas buvo, kaip šliurė. Apsižvalgo – o, namie, gerai… Atsistoja, apžiūri save – mato, su pižama! Nors gyvenime niekada su pižama nemiegojo. Žiūri – ant staliuko, prie lovos, stiklinė vandens, aspirino tabletė ir raštelis nuo žmonos: “Mielasis, pusryčiai ant stalo, viską išploviau, sutvarkiau – amžinai tavo, žmona”.
Vyras, visiškai pasimetęs ir nesuprantantis, išgėrė aspiriną ir nuėjo į vonią… Pakeliui mato, kad namai ne tik sutvarkyti, o tiesiog blizga švarumu, sūnus savo kambary sėdi, pamokas ruošia.
- Sūneli, o kas buvo vakar?
- Tu atėjai girtas, kaip visada, auštant. Apvėmei visą koridorių, pridarei kakų neptaikęs į unitazą, sudaužei virtuvėje visus indus…
- Na, ir kas atsitiko?
- Aaa, tu apie tai… Tiesiog, kai mama pradėjo tave guldyti į lovą ir mauti kelnes, tu pradėjai rėkti: “Eik na+u1!!! – Aš VEDĘS!!!”…
Moralas – žinokit, už ką moteris atleis viską.
Eina girtuoklis namo miškeliu. Jau naktis, tamsu, beveik nieko nematyti. Eidamas girtuoklis suklumpa ir trenkiasi galva į medį. Sumurma:
- Atleiskite, atsiprašau, netyčia užkliuvau…
Paskui šiaip taip atsikelia, eina toliau. Aišku, vėl trenkiasi į medį:
- Oi, atleiskit… Netyčia…
Eina toliau… Dar medis, kitas medis, vėl medis. Girtuoklis klupinėja, atsiprašinėja… Galų gale sustoja ir taria:
- Gal geriau palauksiu, kol jūs visi praeisite…