Anekdotai.us

Vaikų darželis. Šventinio vaidinimo tėveliams repeticija. Vaikai vaidina daržoves.
- Aš pomidoras, – sako Marytė.
- Aš bulvė, – sako Antanukas.
- Aš morka, – sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, – sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, – pataiso mokytoja.
Vaikai bando iš naujo.
- Aš pomidoras, – sako Marytė.
- Aš bulvė, – sako Antanukas.
- Aš morka, – sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, – sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, – vėl pataiso mokytoja.
Vaikai bando dar kartą.
- Aš pomidoras, – sako Marytė.
- Aš bulvė, – sako Antanukas.
- Aš baklažanas, – sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu dolbajobas, dabar morkos eilė.

Ateina Petriukas į muzikos parduotuvę ir sako:
- Norėčiau CD, kuriame būtų naujos dainos.
Pardavėjas įjungia dainą, kurioje trejų metų mergaitė dainuoja: “Debesėli debėsėli…” Petriukas sako:
-Nenoriu aš tokių vaikiškų dainų!!Įjunkit ne vaikišką!!
Pardavėjas įjungia dainą, kurioje vyras,storu balsu, dainuoja: “Viens, du trys…” Petriukas, nespėjęs pasiklausyti toliau, sako:
-Duokit man šitą!!
Nusiperka, grįžęs namo įsijungia, o ten dainuoja:
-Viens, du, trys..Debesėli debesėli..

Pirmos klasės mokytoja turėjo problemų su vienu klasės mokiniu. Ji paklausė, kas jam yra ir kodėl jis taip elgiasi? Petriukas pareiškė: 
- Aš per protingas, kad mokytis 1-oje klasėje. Mano sesė mokosi 3-ioje, o aš daug už ją protingesnis, todėl turėčiau eit į trečią klasę. To mokytojai buvo per daug ir ji nusprendė nuvest Petriuką pas direktorių. Kol petriukas laukė sekretoriate, mokytoja paaiškino direktoriui 
susiklosčiusią situaciją. Išklausęs direktorius panoro susitikti su mokiniu ir užduot jam porą klausimų, jei jis sugebės atsakyti galės eit į 3-čią klasę, jei ne, turės likti 1-oje ir nekelt jokių rūpesčių. Mokytoja sutiko ir pakviete Petriuką atlikti testą: 
Direktorius: 
- Kiek yra 3×3? 
Petriukas: 
-Devyni. 
-Kiek bus 6×6? 
-36. 
Ir Petriukas atsakinėjo į visus direktoriaus užduotus klausimus į kuriuos trečiaklasis turėtų žinoti atsakymus. Direktorius pažiūrejo į mokytoją ir pasakė manas, jog petriuką galima pervesti į trečią klasę. Bet mokytoja neatlyžo ir pati nusprendė užduot pora klausimų Petriukui. 
Direktorius ir Petriukas neprieštaravo (čia viskas ir prasidėjo) 
Mokytoja: 
- Ką karvė turi keturis, o aš tik du? 
Petriukas po akimirkos: 
- Kojas. 
- Kas pas tave yra kelnėse ko nėra pas mane? 
- Kišenės. 
- Kas įdedama kietu ir rožiniu, o ištraukiama minkštu ir lipniu? 
Direktorius jau norėjo sulaikyt Petriuką nuo atsakymo, bet kol jis spėjo: 
- Kramtoma guma,- atsakė Petriukas. 
- Ką vyras daro stovėdamas, moteris sėdėdama, o šuo ant trijų kojų? 
Direktorius išsprogdino akis, o Petriukas: 
- Paduoda delną. 
Mokytoja: – Dabar dar užduosiu porą klausimų iš serijos “kuo esu”. 
Petriukas: 
- O.K. 
- įstatai į mane savo ramstį, pririši mane, aš drėgstu greičiau nei tu? 
- Palapinė – atsako Petriukas. 
Mokytoja: 
- Pirštas įeina į mane, žaidi manimi kai tau nuobodu, pabrolys turi mane pirmą? 
Direktorius stebi viską su nerimu, matosi, kad jis įsitempęs… 
Petriukas: 
- Vestuvinis žiedas. 
Mokytoja: 
- Būnu įvairių dydžių, kai blogai jaučiuosi, drėgstu ir teku, kai mane išvalai, jaučiusi gerai? 
Petriukas: 
- Nosis. 
Mokytoja nerimsta: 
- Na ir paskutinis klausimas. Turiu kietą kamieną, mano galas skeltas, mėgstu šaudyti? 
- Strėlė. 
Direktorius atsikvėpė su palengvėjimu: 
- Siųskit Petriuką ne į 3-ią klasę, o į universitetą. Aš pats į paskutinius klausimus nežinojau atsakymų.

Mokytoja:- Taigi, vaikai, prašom sugalvoti sakinį, kuriame būtų žodis “puiku!”. Marytė kelia ranką:- Saulė šviečia, kaip puiku! Onutė neatsilieka:- Šiandien gausiu 10, kaip puiku! Mokytoja patenkinta:- O gal kas galite sugalvoti sakinį, kur žodis “puiku” būtų dar labiau pabrėžtas? Iš galo Petriukas:- Vakar… per vakarienę mano nepilnametė sesuo pasakė, kad laukiasi, ir tėtė tarė “Nu, puiku, bl, tiesiog puiku”.

“Seneli, sveikinu tave su šventėmis. Ir noriu labai paprašyti vieno dalyko: kad mano tėtis ir mama vėl gyventų kartu. Petriukas.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Mielas Petriuk, malonu buvo gauti tavo laišką. Pabandyk suprasti, nieko čia padaryti neįmanoma. Tavo tėtis dabar gyvena su tavo aukle, kuri yra jauna ir labai seksuali. Nejaugi tu manai, kad jis grįš pas tavo frigidišką mamą, kuri nuolat inkščia dėl ko papuola? Atėjo laikas atsisakyti tokių svajonių. Gal geriau aš tau padovanosiu naują “Lego” konstruktorių! Tavo Senelis Šaltis.”

“Seneli, aš padėjau tau ir Snieguolei pieno ir sausainių, o tavo elniams ir kiškiams – morkų. Linkėjimai – Daivutė.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Miela Daivute, dėkui tau už gerus norus, tačiau nuo pieno man paleidžia vidurius, o nuo morkų mano elniai bezda man į veidą. Geriau palik man po eglute butelį degtinės. Jei gali – didesnį. Tavo Senelis Šaltis.”

“Seneli Šalti, kuo tu su Snieguole užsiimi likusias 364 dienas? Kur tu gyveni? Ar Šiaurės Poliuje? Ar darai vaikams žaisliukus? Geriausi linkėjimai – Vytukas.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Brangus Vytuk, visi žaislai gaminami Kinijoje. O aš su Snieguole gyvenu Kėdainiuose, kur turiu vieno kambario butą. Mes tenai su Snieguole didžiąją dalį laiko filmuojame pornografinius filmus. Laisvu nuo darbo metu aš geriu vietinėje užeigoje degtinę, kartais dalyvauju muštynėse. Nepyk, bet tu pats norėjai sužinoti tiesą, Vytuk.”

“Seneli Šalti, kodėl tu visada ateini į namus, kai mes miegame? Lina.”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Linute, tu tokia naivi, kad tuo sunku patikėti. Tikiuosi, kad tau pavyks užaugus susirasti normalų darbą. Šiais metais aš tyčia neužeisiu į jūsų namus. Senelis Šaltis.”

“Seneli Šalti, aš labai noriu, kad tu šiais metais padovanotum man šuniuką. Aš labai labai noriu! Prašau, Seneli Šalti, padovanok man šuniuką! Labai prašau! Prašau, prašau, prašau! Šuniuką, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, ar gali padovanoti man šuniuką? Jonukas”
Senelio Šalčio atsakymas:
“Jonuk, tavo įkyrus zyzimas ir žliumbimas gali suveikti su tavo tėvais, bet tik ne su manimi. Pasirink vieną iš dviejų: arba vėl gauni dovanų megztinį, arba dovanų nebus iš viso. Senelis Šaltis.”

Mokytoja pasakoja vaikučiams apie psichologiją:
- Štai vaikai, jei pasakytumėte, kas jums manyje labiausiai patinka, aš galėčiau atspėti, kuo jūs tapsite užaugę.
Marytė:
- Man labiausiai patinka jūsų plaukai.
- Tu užaugusi būsi kirpėja.
Joniukas:
- Man labiausiai patinka jūsų suknelė.
- Tu užaugęs būsi siuvėjas.
Petriukas:
- Supratau, tamsta mokytoja. Aš dirbsiu pieno fabrike.

Mažasis Petriukas pareina namo. Jį iš kart sutinka mama:
- Na, Petriuk, žiūrėk kokius naujus batus tu dabar turėsi! Pasimatuok!
- Mama, čia tėtis man juos nupirko?
- Cha! Jei iš tėčio visko lauktum, tai ir tavęs nebūtų!

Mokslo metų pabaigoje mokytoja klausia mokinių:
-Kaip panešti du arbūzus?
Petriukas tiesia ranka, labai jau nori atsakyti.
Mokytoja:
-Petriuk, apsieisi, nereikia gadinti mokslo metų pabaigos. Maryte, prašau, pasakyk.
Marytė:
-Reikia paimti vieną arbūzą į vieną ranką, o kitą arbūzą – į kitą ranką.
-Gerai, Maryte. O gal kas žino kaip panešti tris arbūzus?
Vėlgi Petriukas tiesia ranką. Tačiau mokytoja, žinodama kuo tai gali baigtis, leido atsakyti Jonukui. O šis:
-Aš vieną paimčiau į vieną ranką, kitą paimčiau į kitą ranką, o trečią pasmeigčiau ant savo vyriško pasididžiavimo.
Mokytoja beveik alpdama didžiulėmis akimis laksto tarp Petriuko ir Joniuko – juk ne iš klasės pirmūno tokių dalykų reikėtų tikėtis, todėl nusprendė, jog visa tai per Petriuko pamokymus ir liepė šiam pasiaiškinti. O jis:
-O aš tai paneščiau penkis arbūzus – vieną vienoje rankoje, vieną kitoje rankoje, o ant vyriško pasididžiavimo pasodinčiau Joniuką.