Anekdotai.us

Kalbasi lakūnas, vairuotojas ir laivo kapitonas apie žmonas. Pirmas pradeda kapitonas:
- Žinot, kaip mano laivas parplaukia į uostą, aš tris kartus įjungiu laivo sireną, kad žmona išgirstų. Ir tada važiuoju namo. O ten manęs jau laukia pietūs, butelis, ir pusnuogė žmona lovoje.
Lakūnas irgi pasisako:
- O aš kai skrendu namo, tai specialiai virš savo namų padarau viražą, kad žmona žinotų. Ir kai grįžtu į namus, manęs jau laukia pietūs, butelis, nuoga žmona lovoje…
Tada pareiškia vairuotojas:
- Žinot, o aš važinėju į tolimus reisus. Ir kai grįžtu namo, pastatau savo sunkvežimį už puskilometrio nuo namų, pasiimu laužtuvą ir tyliai einu namo. Ir žinot, kol kas dar nei vienas žmonos meilužis nepaspruko!

Kaime, vakare, į žmogelio duris pasibeldė kaimynas:
- Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti? Kelis kibiriukus?
- Žinoma, kokios problemos!
Praėjo valanda, žmogelis, vis girdėdamas triukšmą kieme, išėjo pažiūrėti, ir pamatė kaimyną, lakstantį nuo savo šulinio prie kaimyno su kubiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio nubėga prie saviškio ir išpila.
- Tau ką, protas pasimaišė? – Nustebo žmogelis.
Kaimynas stabtelėjo ir tarė:
- Ne, tiesiog toks reikalas… Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo…

Šventikas, važiuodamas mašina, tolumoje pamato vienuolę, sustoja ir siūlo ją pavežti iki vienuolyno. Vienuolė įsėda į automobilį. Šventikas visą kelią žvilgčioja į vienuolę ir staiga deda jai ranką ant kelio.
Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
- Atleiskite, sese, bet juk instinktai tokie stiprūs…
Šventikas nuima ranką, tačiau po kurio laiko vėl paliečia vienuolės kelį. Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
Šventikas vėl atsiprašo. Tai pasikartoja keletą kartų. Pagaliau jie atvyksta į vienuolyną. Ten šventikas atsiverčia Bibliją, susiranda 129 psalmę ir skaito: “Ieškok aukščiau, ir rasi tiesą”.
Moralas MOTERIMS: jeigu nenori likti nesuprasta, kalbėk be užuolankų.
Moralas VYRAMS: atminkite kartą ir visiems laikams – moterys niekada nesako “taip”.

Kareivis prašosi išleidžiamas atostogų:
- Tamsta leitenante! Žmonai gimdyti laikas!
Leitenantas išleidžia jį savaitei. Kai kareivis grįžta, klausia:
- Na, tai kas gimė? Berniukas ar mergaitė?
- Nežinau tamsta! Po 9 mėnesių bus aišku!

Švenčia didelė vyriška kompanija. Visi linksmi tokie, tik vienas kažkoks liūdnas. Draugai ima kamantinėti:
- Tai kas atsitiko, Petrai, ko toks nelinksmas?
- Ai… Žmona AIDS apsirgo…
Vyrukas peržvelgia draugus ir prideda:
- Ei, ko jūs visi taip išbalot? Aš juk tik pajuokavau…

Vestuvės. Jaunajam visi vyrai patyliukais dalina patarimus, kaip elgtis su jaunąja pirmąją naktį:
- Žinai, tu ją taip išdulkink, kad ji visą gyvenimą tai atmintų, va tada bus gerai!
- Ne, – paprieštarauja kitas, – tu jos pirmą naktį iš viso neliesk, tada ji tavęs visą laiką norės!
Čia įsiterpia senas žilas senelis:
- Oi, ne taip daryk. Pirmą naktį, vos tik pasiliksite vieni, paguldyk ją į lovą, nurenk, tada atsistok prieš ją ir smaukyk! Iki galo!
- Kaip čia taip? Kodėl?!
- O tam, kad ji nuo pat pirmos dienos suprastų, kad tu puikiausiai gali apsieiti ir be jos!

Pasigavo žmogelis auksinę žuvelę. Na, aišku, žuvelė, kaip visada, pasiūlė žmogeliui išpildyti tris norus. Tas ir sako:
- Pirma, padaryk, kad aš būčiau milijonieriumi. Antra, padaryk, kad turėčiau didelius didelius rūmus. Ir trečia, padaryk, kad aš visada baigčiau kartu su žmona.
- Gerai, – sako žuvelė, – eik namo, viskas jau padaryta.
Parėjo žmogelis namo… Kitą dieną vėl prie ežero… Vėl pagauna žuvelę ir sako jai, piktai piktai taip:
- Padaryk, kad paskutinis mano sakytas noras negaliotų! Greit padaryk!!!
- O kodėl?
- O todėl, kad vakar, kai tave paleidau, dar eidamas namo pajutau, kad baiginėju, paskui dar kartą – kai užėjau į kavinę, paskui – kai ėjau vėl čia tavęs gaudyti. Ir jei neatšauksi to mano noro, tai tuoj dar kartą baigsiu!

Ateina blondinė pas seksopatologą. Pasiskundžia, kad taip ir anaip, vyras jos nemyli. Seksopatologas jai pasiūlo:
- Žinote ką? Aš jus įtrauksiu į naujų vaistų tyrimo programą, išrašysiu jums tokių tablečių, kurias reiks duoti jūsų vyrui kartą per dieną. Bet žinokite, kad tai visiškai neištirtas preparatas, todėl tiksliai laikykitės instrukcijų! Ir kas dieną ateikit pas mane papasakoti, kaip einasi!
Blondinė gavo buteliuką tablečių ir patenkinta išėjo namo. Kitą dieną atėjo pas gydytoją:
- Oi, daktare, jūsų vaistai tiesiog nuostabūs! Bet tos tabletės buvo tokios mažytės… Aš pagalvojau, kad nuo tokių mažų tablečių nelabai kas gausis, todėl daviau vyrui visą buteliuką…
- Na, ir kas buvo?
- Oi, daktare, tai stebuklingi vaistai! Aš juos daviau jam prieš pietus, tai jis mane pamylėjo, užvertęs ant stalo su valgiais, paskui, dar kartą ir dar kartą! O paskui parvertė ant grindų ir dar kartą! O tada mes sėdome pietauti ir jis mane pamylėjo dar penkis kartus, bevalgant! O po pietų dar du kartus! Ir vakare, prieš numirdamas, dar tris kartus!