Kartą gyveno trenktas karalius. Užsimanė jis sykį tokio patiekalo, kuris būtų padarytas iš skruzdėliaus-patino. Pasikvietė jis savo virėją ir sako jam:
- Ryt kad padarytum man kepsnį iš skruzdėliaus-patino. Jei nepadarysi, galvą nukirsiu!
Kitą dieną virėjas jam atnešė didelę lėkštę, kurioje gulėjo mažas mažas skruzdėliukas. Karalius pareiškė:
- Tu ką, manai, kad mane apgausi! Tuoj nukirsiu tau galvą! Pasakok, kaip sužinojai, kad čia patinas!
Virėjas ir sako:
- Na, jūsų didenybe, viskas buvo labai paprastai: nuėjau aš prie skruzdėlyno, o ten – būrys visokių skruzdžių. Aš joms ir sakau: “Jo didenybė nori suvalgyti skruzdiną-patiną. Ar tarp jūsų toks yra?” Dauguma skruzdžių iškarto išsibėgiojo, bet vienas mažas skruzdėliukas išėjo į priekį ir pareiškė: “Tegu tas tavo karalius man pačiulpia!”. Va jį aš ir iškepiau.
Du šunys sėdi pas veterinarą, abu su apsauga, abu nelaimingi. Klausia vienas šuo kito:
- Klausyk, pasipasakok, ko tu čia…
- Ai, neklausk, atvedė skerst mane turbūt… Žodžiu, buvo prikolas, pjankė pas šeimininką, nu gėrė ten visi, nu ir aš palakiau, o paskui kažkas man pasidarė, užlipau ant stalo, primyžau į kompotą, suėdžiau visas mėsas, prišikau damai ant sijono, o finale tai suėdžiau mėgiamiausio svečio mėgiamiausią katytę…
- Jooo, sako kitas šuo, – dabar tai tave paskers…
- O tai kas tau?
- Ai, kartą vakare namie vienas buvau, ilgu taip buvo, ir šeimininkė grįžo iš kažkur, tokia šilta visa, kvepianti… Žinai, vonią ji prisileido, atsigulė ten, o duris praviras paliko… Nu, tai aš…
- Įšokai???
- Įšokau…
- Ir?!?!?!?
- Jo…
- Ooo bl*, tai tave pakars…
- Nea, sakė, atvedė nagus nukarpyti…
Mokytoja išsivedė mokinukus į gamtą. Tipo, biologijos pamoka. Laksto mokinukai, džiaugiasi. O netoliese ganosi karvių banda. Mašianka ir klausia mokytojos:
- Tamsta mokytoja, o ten karvių bandoje, žiūrėkit, viena karvė ant kitos užlipusi. Sakykit, ką ji daro?
Mokytoja parausta:
- Na, ten ne karvė, o buliukas, jis ant karvutės užlipo, kad pasižvalgyti, kur žolytė sultingesnė…
Tuo tarpu į pokalbį įsiterpia Vovočka:
- Tamsta mokytoja, o man tėvas sakė, kad kai bulius pi*a karvę, jis aplinkui ni*uja nemato ir jam viskas ant tiek po*ui pasidaro, kad jį ir patį iš**sti galima būtų!
Eina vilkas per mišką, ir mato: eina lapė su krepšeliu, randa grybą, nurauna jo galvą, pasismagina su kotu, ir toliau eina. Vėl randa grybą, nurauna galvą, pasismagina su kotu ir eina toliau. Ir taip su kiekvienu grybu. Na, vilkas galvoja, ir man neblogai būtų su laputaite pasilinksmint. Taigi apsikasė vilkas samanom, iškišo savo galą, ant viršaus užmovė grybo galva ir laukia lapės. Kai lapė buvo jau visai prie pat, staiga išsitraukė peilį ir sako:
- Na užteks dulkintis, einu grybaut.
Žiema. Sibiras. Kolūkiečiai pjauna medžius… Labai didelis triukšmas… Ir pažadina du lokius… Na, lokiai, aišku, niekaip užmigti negali… Ir darbai baigėsi, ir naktis atėjo, ir rytas… O jie vis kaip negali užmigti, taip negali… Vienas atsisuka ir sako:
- Aš žinau, kaip galima užmigti, na, bet, manau, neverta prasidėti…
- Na, na… Sakyk, gal apsimoka… Juk jau para, kaip nemiegam…
- Na, aš girdėjau, kad reikia pasimylėti…
- Ne, ne… Baik tu, mes gi vyrai… Kaip mes taip?
- Jo, jo… Pabandykim paskaičiuoti iki tūkstančio…
Skaičiuoja ir iki tūkstančio, ir iki trijų… Nepadeda… Nervai neišlaikė vienam… Atsisuko ir sako:
- Na, davai, pasivarom.
Varosi varosi jie, ogi žiūri, kad pro langelį zuikis į juos spokso… Pasimetė lokiai… Gėda pasidarė… Nusprendė pasivyti zuikį ir priremti prie sienos, kad tas visam miškui neišpasakotų… Apjuoks gi…
Vejasi per mišką… Jau ir pavargo, pribėgo prie ežero, jau nedaug liko, kol sučiups žvairį. O žvairys tik strykt į eketę… Tą sekundę ir meška savo leteną įkišo paskui žvairį… Ir ištraukia meška iš eketės už pakarpos bebrą… Meška pakėlė bebrą… Žiūri į jį… O bebras sako:
- Nu što, pider… Abaznalsia???
Susitiko bare du arklių augintojai. Abu giriasi, kaip jie moka su arkliais bendrauti. Vienas sako:
- Aš galiu arklį prajuokinti.
- Jei tu prajuokini mano arklį, aš tau sumoku 50’000$.
- Gerai.
Atėjo anas pas arklį, kažką pašnibždėjo į ausį, o tas kad pradėjo raitytis iš juoko, kad pradėjo žvengti…
Susitinka jie vėl po metu. Ir tas, kurio arklį prajuokino, sako:
- Jei tu pravirkdysi mano arklį, aš tau sumokėsiu 1’000’000$.
Kitas sako:
- Gerai.
Priėjo prie arklio, kažką pasišnibždėjo, ir arklys apsibliovė. Arklio savininkas ir klausia:
- Klausyk, ką tu jam vis pasakai?
- Pirmą kartą aš jam pasakiau, kad mano pimpalas už jo dvigubai didesnis.
- O antrą?
- O antrą kartą aš jam jį parodžiau.