Gimtosios kalbos pamoka. Mokytoja klausia vaikų:
- Sugalvokite sakinį, kuriame būtų žodžiai “turbūt” ir “kadangi”.
Jonukas kelia ranką:
-Tėtė turbūt parneš daug pinigų, kadangi daug dirbo.
-Labai gerai, Jonuk.
Marytė kelia ranką:
-Mano brolis turbūt bus mokslininkas, kadangi labai gerai mokosi.
-Labai gerai, Maryte. Dabar tu Petriuk.
-Močiutė su laikraščiu nuėjo į mišką.
-Petriuk, o kur gi čia “turbūt” ir “kadangi”?
-Turbūt šikti, kadangi skaityti nemoka…
Dukrelė sako motinai:
- Šiandien, kai tu išėjai į darbą, tėvelis paėmė valytoją ant rankų ir nusinešė ant lovos, tada numovė jai kelnes ir įkišo jai…
Motina pertraukia:
- Stop, grįš tėvelis, prie jo ir papasakosi.
Grįžo tėvas, tada motina ir sako:
- Na, dukrele, ką norėjai papasakoti?
- Tai va, kai tu išėjai į darbą, tėvelis paėmė valytoją, nusinešė ant lovos, numovė jai kelnes, ir įkišo jai tarp kojų tą daiktą, kurį dėdė Petras tau į burną kišo.
Viena ponia norėjo nusipirkti kokį nors naminį gyvulėlį, bet katės, šunys reikalauja daug priežiūros, tad nusprendė nusipirkti papugą, kuri dar ir kalba, bet ir vėl problema. Daug kainuoja! Bet vieną dieną eidama per turgų pamato papugą, kuri tekainuoja tik 20 litų. Na moteriškaitė aišku iš karto ir perka, bet pardavėjas, parduodamas papugą paaiškina kodėl taip pigiai parduoda:
- Matot ponia, ši papūga visą laiką buvo viešnamyje…
Bet moteriškė vistiek nusiperka papūgą. Parsinešusi namo laukia kada ši pradės kalbėti. Papūga dairėsi, dairėsi ir pagaliau prabilo:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė!
Moteriškei iš pradžių nepatiko, bet po to pradėjo juoktis. Po to grįžta namo iš mokyklos dukterys. Papūga į jas gerai pasižiūrėjusi:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė, naujos prostitutės.
Na, ir merginos pradeda juoktis. Pagaliau vakare iš darbo grįžta ir vyras. Papūga ilgai žiūrėjo į šeimos galvą, į šeimininkę, paskui į dukteris ir sako:
- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė, naujos prostitutės, o klientai vis tie patys! Sveikas Jonai! Kaip laikaisi?
Perskaitykit laiškelį mylimai merginai.
Mano brangioji, kaip visada by-
la meilėje neužbaigta. Dar nepajudintas lo-
bis stovi nesulaukdamas tavęs.
Iš rūpesčių nežinau ką galvoti ir ką bedaryti.
Aš labai norėčiau pamatyti tave nuo-
latos besišypsančią, linksmą kaip jūros ban-
gą, nors aš žinau, kad tu esi kur-
čia mano jausmams, bet bus ko-
va, ir aš esu įsitikinęs, kad aš tave iš rū-
sio išsivesiu į žydintį sodą ir tai pada-
rysiu be didelio vargo ir rūpesčių.
Perskaitei? Tai perskaityk dar kartą, praleisdamas kas antrą eilutę.
Kalbasi Čiapajevas su Anka.
Anka:
-Klausyk, gal žinai, kodėl pas Petka plaukai tokie vešlūs ir garbanoti?
-Tai kad kiaušiniais trina,- atsake Čiapajevas.
-Matai, koks akrobatas,- ištarė Anka.
Susitinka trys vampyrai bare. Vienas užsisakė šalto kraujo, kitas šilto kraujo, na, o trečias – karšto vandens. Abu pirmi vampyrai pakraupę sako:
-Drauguži,tu ką! Gal vandenį gert pradėjai?
O tas iš kišenės išsitraukė sunaudotą Always paketą ir sako:
- Nuo šiol gersiu tik arbatą.
Numirė viena blondinė ir eina prie dangaus vartų. O ten stovi eilutė. Reikia laukti. Staiga iš už vartų pasigirsta šaižus riksmas. Blondinė, pakraupusi, klausia šv. Petro:
- Kas čia buvo?
Šv. Petras:
- Nieko, tik vienam žmogeliui galvoje skylę išgręžė, kad aureolę galima būtų pritvirtinti.
Po kiek laiko pasigirsta dar baisesnis riksmas.
Blondinė:
- O kas čia dabar?
Šv. Petras:
- Ai, čia kitam nugaroje porą skylių padarė. Sparnams įstatyti.
Blondinė, apakusi, ėmė trauktis link laiptų į pragarą.
Šv. Petras:
- Ė, ten tau negalima. Ten tave visaip prievartaus ir žagins.
Blondinė:
- Nieko, aš tam jau turiu skyles. Gręžti nereikės.
Norėjo Petka į diskoteka nueit, bet neturi batų. Nuėjo pas Čiapajevą ir prašo:
-Paskolink batus – noriu į šokius nueit.
-Eik kakų – man suplėšysi batus.
-Ne, ne tikrai nesuplėšysiu.
-Tik suplėšai, vietoj užmušu!
- Gerai, gerai.
Nuėjo Petka į diskoną, išsikvietė šokt Zosę.
Šoka, o Petkos batai kaip veidrodis nublizginti, tiesiog šviečia.
Petka sako:
-Zose, o aš žinau tavo kelnaičių spalvą.
-Nu, nu?
-Tuoj… palauk … žalia.
Ir nualpo Zosė.
Išsikvietė Mają šokt ir sako:
-Maja, aš žinau tavo kelnaičių spalvą
-Nu, nu?
-Tuoj… mėlyna.
Ir nualpo Maja.
Išsikvietė Anušką
-Anuška, aš žinau jūsų kelnaičių spalvą.
-Nu?
-Tuoj pažiūrėsim…
Ir nualpo Petka.
Atgaivino jį žmonės jis ir klausia Anuškos:
-O kokios spalvos jūsų kelnaitės ?
Na, suprantat, aš šiandien be kelnaičių…
-Ačiū dievui, maniau batai suplyšo…