Petriukas išėjo į mišką ir paklydo. Bet greitai grįžo.
- Kur tu buvai dingęs? – užsipuolė jį mama.
- Aš buvau miške. Mačiau, kaip nuogas dėdė gaudė nuogą tetą.
- Nereikėjo į juos žiūrėti, – subarė mama. – Taip elgiasi tik kvaili žmonės.
Petriukas išplėtė akis:
- Mamyte, negi mūsų tėvelis kvailys?
Pirtyje Petriukas su Jonuku įsistebeilijo į nuogą vyriškį su dideliu pilvu. Pagaliau klausia:
- Dėde, kas jūsų pilve?
- Bomba, – paslaptingai tarė dėdė. Berniukai nulindo į kampą ir tariasi:
- Gal susprogdinam?
- Pavojinga. Nespėsim pasprukti. Pažiūrėk, koks mažas degiklis.
Vieną sykį ateina Marytė pas tėvą ir klausia:
- Tėte, kodėl pas mane nėra tokio kabančio, kaip pas Petriuką? Pas mane kažkokia skylutė.
Tėvas pagalvojęs atsakė dukrai:
- Na, pas tave rojaus vartai, o pas Petriuką yra raktas nuo rojaus vartų!
- Och, velnias!!!- suriko Marytė. – O, jis man sakė, kad ten dūdelė ir liepė pūsti !!!
- Va, Prancūzijoj buvau. Ir žinai, viešbučio kambaryje toks mygtukas, paspaudi – boba ateina, patogu!
- Pasisekė tau, pasilinksminai truputį…
- Kodėl truputį? Su savim parsivežiau!
- Bobą?
- Mygtuką!
Susitinka Petras su Antanu – 100 metų nesimatė
P: Girdėjau vedei.
A: Jo jau pora metų kartu gyvenam.
P: Ir kaip, turbūt labai patenkintas?
A: Nelabai, geriau jau būčiau nesiženijęs…
P: Tai ko nesiskiri? Gal labai gera meilužė?
A: Kad ne… guli kaip lenta ir tiek.
P: Gal skaniai valgyt daro?
A: Irgi ne – namuose beveik nevalgau…
P: Gal gera labai?
A: Nu kad irgi ne – gnydyja pastoviai, nervus gadina…
P: Tai kame kampas?…
A: Žinai kai jinai pašika tai pas ją šūduose tokios baltos kirmėlytės būna ir ant jų labai gerai kimba… Bet tu ne žvejys – nesuprasi…
Įėjo trys blondinės įlaiptinę. Pamatė ant sienos spermos lašelį. Pirmoji pauostė ir sako:
- Čia ne mano vyro.
Antroji pauostė ir sako:
-Tikrai čia ne tavo vyro.
Trečioji pauostė:
- Čia iš viso ne iš mūsų laiptinės!
Nulūžo girta Raudonkepuraitė miške ant takelio. Ėjo takeliu karvė,pamatė miegančią girtą Raudonkepuraitę. Sako reikia prikelti dar vilkas ras, išprievartaus. Priėjo ji prie Raudokepuraitės, apžergė galvą, ir su tešmenimis jei per galvą. Tekšt Tekšt. Raudonkepuraitė prabunda dar visa girta rankom mosikuoja ir šaukia.
- Berniukai berniukai, palaukit ne visi iškarto.
Vyras žmonai: – Kodėl tu niekada nedejuoji kada mes mylimės?
- Ar reikia? – atsako žmona, – na aš galiu, tu tik pasakyk kada.
Mylisi….
Žmona: – Ar jau dejuoti?
- Dar ne, – atsako vyras.
- Ar jau?
- Na dabar dejuok !
- Na ir gyvenimėlis, kaimynė su nauja mašina važiuoja, o aš vis su ta pačia gelda, kailiniai baigia nuplikti jau nekalbant apie batus praėjusio šimtmečio, man jau gėda ir į gatvę išeiti…