Anekdotai.us

Du gėjai kalbasi:
- Žinai, vakar bare pakabinau toookįįį vaikiną… Gražus toks, lieknas, protingas, žavus… Išgėrėm mes, nusivedžiau jį pas save, pašokom žvakių šviesoj… Paskui užgesinom šviesą… Aš greit nusirengiau ir atsistojau ant keturių. Laukiu pusę minutės, minutę, penkias… Galų gale uždegu šviesą, ir ką: tas pyderas, nusirengęs plikai, pats ant keturių stovi!

Buvo pas karalių trys sūnūs – du stiprūs, protingi, o trečias – durnelis. Ir atėjo jiems laikas vesti. Karalius liepė jiems pasiimti po lanką ir strėlę, išeiti į lauką ir šauti. Į ką pataikys, tą ir ves… Šovė vidurinis sūnus, ir pataikė į vyriausiąjį brolį. Taip ir gavosi, kad du vyresnieji tapo pedikais, o durnelis kažkokią varlę susirado…

Grįžta kartą Petriukas iš mokyklos ir giriasi tėvui:
- Einu iš mokyklos ir matau – prie krūmų p!$a$i.
- Petriuk, taip negalima sakyti!!! Reikia sakyti lytiškai santykiauja.
Kitą dieną vėl tas pats. Tėtis:
- Petriuk, taip negalima sakyti!!! Reikia sakyti lytiškai santykiauja.
Dar kitą dieną Petriukas, parėjęs, pasakoja:
- Einu iš mokyklos, žiūriu – krūmuose lytiškai santykiauja. Prieinu arčiau, o ten – p!$a$i.

Mokytoja:
- Vaikai, kiek bus du kart du?
Petriukas:
- Grupinis!

Mama dukrai:
- Sakyk man nuoširdžiai: tarp jūsų tikrai nieko nebuvo?
- Taip, mama, žinoma! Net prezervatyvo!

Angelai rojuje surado dešrelę. Kadangi niekaip negalėjo išsiaiškinti, kas tai per daiktas, nuėjo pasiklausti pas šv. Mariją. Ta apžiūrėjo ir sako:
- Labai panašu į šventąją dvasią, tik ta didesnė buvo…

Kartą gyveno trenktas karalius. Užsimanė jis sykį tokio patiekalo, kuris būtų padarytas iš skruzdėliaus-patino. Pasikvietė jis savo virėją ir sako jam:
- Ryt kad padarytum man kepsnį iš skruzdėliaus-patino. Jei nepadarysi, galvą nukirsiu!
Kitą dieną virėjas jam atnešė didelę lėkštę, kurioje gulėjo mažas mažas skruzdėliukas. Karalius pareiškė:
- Tu ką, manai, kad mane apgausi! Tuoj nukirsiu tau galvą! Pasakok, kaip sužinojai, kad čia patinas!
Virėjas ir sako:
- Na, jūsų didenybe, viskas buvo labai paprastai: nuėjau aš prie skruzdėlyno, o ten – būrys visokių skruzdžių. Aš joms ir sakau: “Jo didenybė nori suvalgyti skruzdiną-patiną. Ar tarp jūsų toks yra?” Dauguma skruzdžių iškarto išsibėgiojo, bet vienas mažas skruzdėliukas išėjo į priekį ir pareiškė: “Tegu tas tavo karalius man pačiulpia!”. Va jį aš ir iškepiau.

XVIII a:
Jaunas kavalierius su švarkeliu ir peruku buria su ramunėle: Myli-nemyli, myli-nemyli….
XIX a:
Jaunuolis su fraku ir cilindru buria su ramunėle: Myli…. Žinoma, myli. Duos-neduos, duos-neduos….
XX a:
Džinsuotas jaunuolis buria su ramunėle: Myli…. Aj, niekam tai nerūpi. Duos…. O kur gi ji dings? Stovės-nestovės, stovės-nestovės….
XXI a:
Nenusakomos lyties būtybė sėdi, žiūri į SKYPE emblemą-ramunėlę ir skaito: “Aš tavęs noriu, aš tave myliu…. Susitinkam, a?” ir spėlioja: Vyras? Moteris? Aktyvus? Pasyvus?