Distrofikų palatoje:
- Sesele! Sesele! Kas čia per žvėris prie lovos?!
- Liaukitės! Juk čia musė!
- Nieko sau musė, jei Petrą nusinešė!!!
Distrofikų palatoje:
Sesele, nuginkite šalin šitą didelę, bjaurią ir įkyria musę… visą krūtinę man sutrypė…
Distrofikas vaikas prašosi mamos išleisti jį žvejybon.
- vaikeli, juk pūstelėjęs vėjas nuskraidins tave nežinia kur.
- aš ne vienas eičiau, su draugu, būsiu į jį įsikibęs ir nenupūs manęs vėjas.
- o kur tavo draugas?
- štai čia, už meškerės pasislėpė.
Šnekasi distrofikai:
Klausykit vyrai! Eisim šiandien i diskoteką?
Draugas atsako:
Aišku eisim jei vėjo nebus…
Ligoninė, iš distrofiko palatos šauksmas:
- Gelbėkit, padėkit!
Įbėga seselė, žiūri prie lubų distrofikas prilipes.
- Padėkit! Pasakykit, kad kitam aukšte nustotų grindis siurbti!
Visiuomeniniame transporte stovi distrofikas. Sėdinti senolė klausia:
- Kodėl toks kūdas?
- Aš studentas.
- Tai gal labai daug mokaisi?
- Ne. Vidutiniškai.
- Tai gal atsisėt nori?
- Ne. Pastovėsiu.
- Tai duok lietpaltį palaikysiu.
- Čia ne lietpaltis, čia mūsų pirmūnas.
Ruduo. Sanatorija. Pro langą į krentančius lapus liūdnai žiūri distrofikas:
- Eh… Lapai krenta… Kiek žmonių užmušė…