Pirmoji mano uošvienė buvo daug geresnė už antrąją – viską suprasdavo iš pirmo smūgio…
Smarkiai lyja. Staiga kažkas pabeldžia į duris. Vyriškis jas atidaro ir pamato savo uošvę. “Dėl Dievo meilės, mama, – taria jis. – Kodėl stovi lietuje? Eik namo”.
Kalbasi du lokiai:
- Žinai, vakar grįžtu iš medžioklės.. Lendu į urvą, o ten taip smirda… Alkoholiu… Pažiūriu: ogi kažkoks žmogėnas guli. Pajudinau, tas atsibudo, pažiūrėjo į mane ir sako: “Vo bl***, uošvienė atvažiavo!”
Antroji mano uošviene daug geresne už pirmaja – viska supranta iš pirmo smugio.
- Kodėl tu darbe, juk tavo uošvienė mirė?
- Jūs pats liepėte, nepainioti darbo su malonumais.
Mano uošienė tikras lobis! O lobį reikia užkasti…