Anekdotai.us

Eina generolas per dalinį. Mato – kažkoks leitenantas kareivį auklėja:
- Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …
Generolas prieina prie leitenanto ir sako:
- Na kas čia per tvarka pas jus! Negalima gi taip žiauriai elgtis su kariais. Taigi galite kaip nors kultūringiau… Pavyzdžiui, liepkit kareiviui atnešti jums arbatos iš valgyklos. Kai atneš, paklauskit, kodėl šalta ir liepkit iš naujo atnešti. Kai atneš, paklauskit, kodėl be cukraus ir vėl liepkit iš naujo atnešti, o kai vėl atneš, tada paklauskit, kodėl stiklinėje, o ne puoduke, na ir taip toliau. Va žiūrėkit!
Generolas sustabdo pro šalį bėgantį kareivį ir sako jam:
- Eilini, atnešk man arbatos!
- Taip, tamsta! Jums šaltos ar karštos?
- Karštos!
- Taip, tamsta! O su cukrumi, ar be?
- Su cukrumi!
- O puoduke ar stiklinėje?
- Eilini! Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …

Susitinka trys vampyrai bare. Vienas užsisakė šalto kraujo, kitas šilto kraujo, na, o trečias – karšto vandens. Abu pirmi vampyrai pakraupę sako:
-Drauguži,tu ką! Gal vandenį gert pradėjai?
O tas iš kišenės išsitraukė sunaudotą Always paketą ir sako:
- Nuo šiol gersiu tik arbatą.

Braukia čiukčius išilgai geleżinkelio bėgių ir galvoja kazką nereikšmigo apie savo liūdną gyvenima. Jam iš nugaros atrieda garveżiukas. Mašinistas, pamatęs każką ant geleżinkelio bėgių duoda vieną ilgą signalą, čiukčius atsisuka, pażiūri, nusisuka ir toliau sau eina. Mašinistas vėl duoda vieną ilgą signalą, čiukčius vėl atsisuka, pażiūri ir toliau braukia. Kai garveżys visai priartėja prie čiukčiaus mašinistas vėl duoda signalą, bet čiukčius taip ir nesitraukia. Ketvirto karto nebuvo, traukinys pervażiavo per čiukčių, bet laimingo atsitiktinumo dėka čiukčius lieka gyvas. Po poros mėnesių sugipsuotą čiukčių parveża namo į jo ruonių kailiais dengtą trobelę. Namuose ruošiamas sutikimas, kepama żuvis, pilstomas “ugnies gėrimas”. Čiukčius atsisėda ant baltosios meškos kailiu aptraukto fotelio ir šalia pasideda ramentus. Staiga trobelės kampe pradeda švilpti beużverdantis arbatinukas. Čiukčius kaip įgeltas pašoka ir pačiupęs ramentą pradeda skaldyti arbatinuką. Čiukčiaus żmona pasibaisėjusi reginiu rėkia savo vyrui:
- Tu ką išprotėjai, kodėl tu daużai tą arbatinuką ?
- Juos reikia mażus użmušinėt, kol jie dar neużaugo. - atsakė namų šeimininkas.

Šeimininkas, lyg nujausdamas ką negera, klausia užėjusio kaimyno:
- Arbatos gersi?
- Būtinai. Iškart po pietų!