Anekdotai.us

Eina leitenantas per kareivines. Mato – kareivis valgo arbūzą, o sėklytes gražiai išrenka ir deda ant popieriaus. Leitenantas labai nustemba ir klausia:
- Eilini, o ką čia darote? Kodėl jūs tas sėklytes renkate?
- Renku pardavimui, tamsta! Jos labai intelektą didina, smegenims sveika! Pardavinėsiu jas po penkis litus!
- Hmmm… Tikrai? Gerai, parduok ir man vieną, reikia išbandyti…
Kareivėlis parduoda karininkui sėklytę, karininkas nueina į šalį, sukramto vieną arbūzo sėkla, kažką pamasto ir grįžta atgal:
- Eilini! Betgi aš už tuos penkis litus galėjau visą arbūzą nusipirkti, su visa krūva sėklų!
- Tikrai taip tamsta, matote, jau sėklytės veikia!
- Hmmm… Na jo… Hmmm… Žinai ką, parduok man dar kokias dešimt sėklyčių?

Mokslo metų pabaigoje mokytoja klausia mokinių:
-Kaip panešti du arbūzus?
Petriukas tiesia ranka, labai jau nori atsakyti.
Mokytoja:
-Petriuk, apsieisi, nereikia gadinti mokslo metų pabaigos. Maryte, prašau, pasakyk.
Marytė:
-Reikia paimti vieną arbūzą į vieną ranką, o kitą arbūzą – į kitą ranką.
-Gerai, Maryte. O gal kas žino kaip panešti tris arbūzus?
Vėlgi Petriukas tiesia ranką. Tačiau mokytoja, žinodama kuo tai gali baigtis, leido atsakyti Jonukui. O šis:
-Aš vieną paimčiau į vieną ranką, kitą paimčiau į kitą ranką, o trečią pasmeigčiau ant savo vyriško pasididžiavimo.
Mokytoja beveik alpdama didžiulėmis akimis laksto tarp Petriuko ir Joniuko – juk ne iš klasės pirmūno tokių dalykų reikėtų tikėtis, todėl nusprendė, jog visa tai per Petriuko pamokymus ir liepė šiam pasiaiškinti. O jis:
-O aš tai paneščiau penkis arbūzus – vieną vienoje rankoje, vieną kitoje rankoje, o ant vyriško pasididžiavimo pasodinčiau Joniuką.