Blondinė gražiu nauju “mersu” važiuoja per raudoną šviesą ir žinoma, į jos mašiną įsirėžia “zapukas”. Blondinė išlipa iš savo mašinos ir, išsproginusi akis, taškydamasi seilėmis bei kitaip rodydama įniršį, eina prie “zapuko”. O iš “zapuko” išlipa senyvas dėdulė, kuris, blondinei dar nieko nespėjus pasakyti, liūdnai klausia:
- Panele, o jūs bent vairavimo egzamine esate buvusi?
- Taip, – užrėkia blondinė, – ir skirtingai nuo tavęs, daugybę kartų, ožy!!!
Pustuštė sankryža. Į ją važiuoja gražus, mažutis ir, akivaizdžiai, labai brangus “Mercedes”. Užsidega raudona šviesa, “Mercedesas” staigiai stabdo… Ir, kaip jau būna, į jo užpakalį įsirėžia “Zapukas”. “Zapuko” vairuotojas, matydamas, kas įvyko, tiesiog sustingsta. Tuo tarpu “Mercedeso” durelės atsidaro ir iš jo išlipa tokia akivaizdi blondinė. Blondinė blondinė tiesiog. Dažyta dažyta. Neskoninga neskoninga. Bet visa apkarstyta aukso gabalais. Akivaizdžiai, kažkokio “novaruso” draugė.
Blondinė prieina prie “Zapuko”, išskėčia žieduotus pirštus ir ima aiškinti:
- Tu į ką įvažiavai! Tu natūroje supranti??? Tuo paimsiu mabylą ir paskambinsiu kam reikia!!!
Vyrukas “Zapuke” tyli ir atsijungusiu žvilgsniu žiūri į blondinę. Tuo tarpu ta išsitraukia mažą auksinį mobilų telefoną ir kažkam skambina. Telefonas sureguliuotas taip garsiai, kad vyrukas puikiausiai girdi visą pokalbį:
- Alio.
- Kalianai? Alio?
- Alio, alio.
- Girdi?
- Tipo jo, nu?
- Čia aš į avariją pakliuvau. Natūroje.
…Telefone pauzė. Maždaug pusės minutės…
- Alio? Kalianai?
- Ėėė…. O kokia pas jį mašina?
- Ėėėė… Nežinau…
- Tai paklausk!!!
Blondinė pasisuka y vyruką, sėdintį “Zapuke”:
- Nu, tipo, kokia pas tave mašina?
Vyruką, matyt, iš beviltiškumo, aplanko įkvėpimas:
- “Jaguaras”. Naujas. Ką, nematai?
Blondinė į ragelį atkartoja:
- Pas jį “Jaguaras”. Naujas.
…Ragelyje vėl pauzė. Maždaug pusės minutės…
- Alio, Kalianai?
- Ėėėė…
- Alio?
- Paklausk jo. Ar jis pretenzijų turi?
Blondinė pasisuka į vyruką:
- Ar pretenzijų turi?
Vyrukas, po neilgos pauzės:
- Neturiu.
Blondinė, į ragelį:
- Sako, kad tipo neturi.
- Tai ko tu tada lauki, durne, šok į mašiną ir važiuok iš ten greičiau, kol jis dar neapsigalvojo!!!
Taksi. Įlipa keleivis, atsisėda ant užpakalinės sėdynės, tyliai važiuoja sau… Po kiek laiko patapšnoja vairuotojui per petį ir sako:
- Ei, drauguži…
Vairuotojas staiga pašoka, trenkiasi galva į lubas, paspaudžia greičio pedalą, paleidžia vairą iš rankų, paskui paspaudžia stabdį, sukriokia, vos ne vs išsisuka nuo stulpo, išlekia į priešingą eismo juostą, nuslysta link namo kampo… Žodžiu, vos neužsimuša. Mašina, galų gale, laimingai sustoja. Keleivis išlemena:
- Atttleiskite… Nežinojau, kad taip jus išgąsdinsiu…
Į jį atsisuka perbalęs vairuotojas:
- Nnnniekk-ko ttt-okio… Aš tiesiog pirmą dieną dirbu taksi….
- O anksčiau kur jūs dirbote?
- Anksčiau… Katafalką vairavau…
Trys vyrukai: futbolininkas, pianistas ir šiaip darbininkas pakliuvo į avariją. Futbolininkui nurovė kojas, pianistui – rankas, o likusiam žmogeliui – pimpį. Daktarai, neturėdami ką daryti, prisiuvo futbolininkui kažkokios moters kojas, pianistui – moters rankas, o likusiam žmogeliui, neturėdami išeities, prisiuvo dramblio straublį.
Praėjo metai. Visi trys kažkaip susitiko ir įsišnekėjo. Futbolininkas tarė:
- O, žinot, chebra, keistas dalykas, tos naujos kojos tiesiog puikios: grakščios, lanksčios, per jas tapau vienu iš žinomiausių pasaulio futbolininkų. Problema tik viena: vos atsigulu į lovą, iš karto išsiskečia…
Pianistas irgi prisideda:
- Jo, o mano rankos dabar tiesiog puikios. Pagarsėjau per visą pasaulį. Bet va į tualetą normaliai nueiti negaliu: vos suimu už pimpio, rankos iš kart jį sugriebia ir ima tampyti tol, kol nenuleidžiu…
- Ech, niekai visa tai, – nusijuokia trečiasis. – Štai man tai gyvenimas tikrai pagerėjo: viso pasaulio moterys manęs ieško, mane myli, mane išlaiko, dovanas dovanoja, vilas, jachtas, pinigus… Tik va į jokį turgų ar vaisių parduotuvę negaliu nueiti. Jei tik nueinu, iškart iš kelnių išlenda straublys, griebia už artimiausio banano ir kiša jį man į užpakalį…