Mažasis Petriukas pareina namo. Jį iš kart sutinka mama:
- Na, Petriuk, žiūrėk kokius naujus batus tu dabar turėsi! Pasimatuok!
- Mama, čia tėtis man juos nupirko?
- Cha! Jei iš tėčio visko lauktum, tai ir tavęs nebūtų!
- Jonai, kodėl tu nešioji dviem numeriais mažesnius batus?
- Vardan laimės. Mano žmona labai negraži, netvarkinga,
prasta šeimininkė. Sūnus prastai mokosi. Aš nebetikiu,
kad jis sugebėtų baigti mokyklą..Duktė neklauso. Uošvė
nuolatos zirzia.
- Tai kuo čia dėti batai?
- Kad tu žinotum, kokį malonumą patiriu, kai vakare nusiaunu batus!
Tad pakelkime taures už tuos, kurie patys susikuria sau laimę.
Norėjo Petka į diskoteka nueit, bet neturi batų. Nuėjo pas Čiapajevą ir prašo:
-Paskolink batus – noriu į šokius nueit.
-Eik kakų – man suplėšysi batus.
-Ne, ne tikrai nesuplėšysiu.
-Tik suplėšai, vietoj užmušu!
- Gerai, gerai.
Nuėjo Petka į diskoną, išsikvietė šokt Zosę.
Šoka, o Petkos batai kaip veidrodis nublizginti, tiesiog šviečia.
Petka sako:
-Zose, o aš žinau tavo kelnaičių spalvą.
-Nu, nu?
-Tuoj… palauk … žalia.
Ir nualpo Zosė.
Išsikvietė Mają šokt ir sako:
-Maja, aš žinau tavo kelnaičių spalvą
-Nu, nu?
-Tuoj… mėlyna.
Ir nualpo Maja.
Išsikvietė Anušką
-Anuška, aš žinau jūsų kelnaičių spalvą.
-Nu?
-Tuoj pažiūrėsim…
Ir nualpo Petka.
Atgaivino jį žmonės jis ir klausia Anuškos:
-O kokios spalvos jūsų kelnaitės ?
Na, suprantat, aš šiandien be kelnaičių…
-Ačiū dievui, maniau batai suplyšo…