Čiukčia sutiko medicininiam eksperimentui Vokietijoje. Daktarai atidarė kaušą, o ten smegenys lygut lygutėlės, nei vieno vingio. Padarė vieną vingį ir atgal susiuvo. Atsibudęs čiukčia po narkozės ir sako: dzen dobre, panovie….
Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti:
(Tardytojas) – Kur dėjai pinigus už elnius?
(Čiukčia) – Nieko nežinau, kokie pinigai?
(Vertėjas) – Čiukčia sako, kad nieko nežino.
(Tardytojas) – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi, sušaudysim vietoje.
(Čiukčia) – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus.
(Vertėjas) – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.