Anekdotai.us

- Ar žinote kaip atsirado krepšinis?

Kartą, senovėje, Dievas sukūrė krepšinio lanką. Ir įtaisė jį ant paties aukščiausio kalno. Lankas buvo taip aukštai, kad niekas neįstengdavo įmesti į jį kamuolio. Bet kartą vienas narsus lietuvis įsibėgėjo, pašoko, pakilo aukštai aukštai, taip aukštai, kad beveik pasiekė saulę, ir metė kamuolį. Bet kadangi aukštai saulė šviečia labai karštai, narsusis krepšininkas apdegė ir taip atsirado negrai, kurie krepšinį žaidžia geriau už lietuvius! Tad išgerkime taurę už tai, kad laimėtume, nenudegdami saulėje!

Mokytoja nuvedė vaikus į ekskursiją. Į statybas. Vaikai vaikščiojo, viską apžiūrinėjo… Statybos metu įvyko nelaimingas atsitikimas: vienas statybininkas nukrito nuo kopėčių ir užsimušė. Po ekskursijos mokytoja ėmė aptarinėti viską su vaikais:
- Kaip manote, kodėl įvyko tokia nelaimė?
Ranką pakelia Onutė:
- Aš manau, kad dievulis taip nusprendė, ir pasiėmė tą dėdę į dangų. Man taip močiutė aiškino…
Ranką kelia Jonukas:
- Manau, kad dėdė išgėrė ir nesilaikė saugumo taisyklių…
Ranką kelia mažasis Vovačka:
- Čia todėl, kad dėdė labai keikėsi!
- Kaip tai? Paaiškink, – nesupranta mokytoja.
- Na, paprastai. Jis gi šaukė: “Tu mažas pyd**! Nach*** J08$!kmat pasitrauk nuo kopėčių! Nejudink kopėčių ožy!!!”

Dievas pasakė: gerkit tik vieną dieną, bet nepasakė, kurią. Tad gerkim kiekvieną dieną, kad nepraleistume tos dienos!!!

Kelios moteriškės giriasi savo sūnumis:
- Maniškis sūnus yra kunigas, kai jis pasirodo žmonėms, visi kreipiasi į jį “Šventas tėve”.
- O maniškis sūnus yra vyskupas, kai jis pasirodo žmonėms, visi kreipiasi į jį “Jūsų šventenybe”.
Trečia moteriškė kažko tyli. Kitos dvi ima klausinėti jos:
- O tai kas tavo sūnus? Ar jis jau visai niekam tikęs?
Ta, neiškentus pareiškia:
- O mano sūnus yra dvimetrinis gražuolis, dirbantis naktiniame vyrų striptizo klube. Jis turi milžinišką pimpį ir kai pasirodo žmonėms, visi sako: “O dieve!”.

Vienas inžinierius pateko į pragarą ir pasibaisėjo pragarišku gyvenimu: kai velniai pakuria krosnį, pasidaro nežmoniškai karšta, o kai užgeria savaitėlę kitą, visi nuo šalčio kalena dantimis. Darbas sunkus, menkai mechanizuotas, o technologijos primityvios – šimto metų senumo…

Inžinierius pasiraitė rankoves ir ėmėsi kai ką tobulinti. Jo sugalvotos gudrybės buvo tokios paprastos ir efektyvios, kad visiems patiko, ir visi puolė padėti inžinieriui.

Žinios apie naujas pragaro technologijas netrukus pasiekė patį dangų. Dievas čiupo telefoną, skambina iš aukštybių į pragaro požemius:

- Girdėjau, pas jus rekonstrukcija?

- Taip! – giriasi velnias. – Gerokai lenkiam tave. Dabar visi norės į mano modernų pragarą, o ne į tavo dangų…

- Viską daro tas vienas inžinierius?

- Taip! Kietas vyrukas…

- Klausyk, – sako Dievas įsakmiai. – Šiandien pat siunti tą kietą vyruką man.

- Tau? Nė už ką!

- Tu ką?! Manęs nebeklausai? – supyko Dievas. – Gal nori patekti į paskutinį teismą?

- Į teismą? – nusijuokė velnias. – Įdomu, kaip žadi bylinėtis? Ar turi bent vieną teisininką?

Viešpatie, meldžiu tavęs: išminties tam, kad suprasčiau apskaitos ir mokesčių politiką, meilės, kad galėčiau dar uoliau dirbti, ir kantrybės, kad galėčiau ištverti mokesčių inspektorių patikrinimus. Nes, Viešpatie, jeigu aš melsiu stiprybės, juos tiesiog užmušiu…

Pradžioje Dievas sukūrė žemę ir nuėjo pailsėti.
Po to Dievas sukūrė vyrą ir nuėjo pailsėti.
Galiausiai Dievas sukūrė moterį.
Nuo to laiko nei Dievas, nei vyras neturi poilsio