Vyras ryte atsikelia – po vakarykščio baliuko, galvą skauda – girtas buvo, kaip šliurė. Apsižvalgo – o, namie, gerai… Atsistoja, apžiūri save – mato, su pižama! Nors gyvenime niekada su pižama nemiegojo. Žiūri – ant staliuko, prie lovos, stiklinė vandens, aspirino tabletė ir raštelis nuo žmonos: “Mielasis, pusryčiai ant stalo, viską išploviau, sutvarkiau – amžinai tavo, žmona”.
Vyras, visiškai pasimetęs ir nesuprantantis, išgėrė aspiriną ir nuėjo į vonią… Pakeliui mato, kad namai ne tik sutvarkyti, o tiesiog blizga švarumu, sūnus savo kambary sėdi, pamokas ruošia.
- Sūneli, o kas buvo vakar?
- Tu atėjai girtas, kaip visada, auštant. Apvėmei visą koridorių, pridarei kakų neptaikęs į unitazą, sudaužei virtuvėje visus indus…
- Na, ir kas atsitiko?
- Aaa, tu apie tai… Tiesiog, kai mama pradėjo tave guldyti į lovą ir mauti kelnes, tu pradėjai rėkti: “Eik na+u1!!! – Aš VEDĘS!!!”…
Moralas – žinokit, už ką moteris atleis viską.
Grįžta girtas vyras paryčiais namo – žmona su kočėlu laukia. Vyras žmonai:
- O tu vis kepi ir kepi…
Girtas vyras pareina namo. Žmona jį iš kart užsipuola:
- Tai gėrei?
- Negėriau.
- Gėrei!
- Negėriau.
- Pasakyk “Gibraltaras”!
- Gibr..girbl…gėriau.
Dievas pasakė: gerkit tik vieną dieną, bet nepasakė, kurią. Tad gerkim kiekvieną dieną, kad nepraleistume tos dienos!!!
Eina girtuoklis namo miškeliu. Jau naktis, tamsu, beveik nieko nematyti. Eidamas girtuoklis suklumpa ir trenkiasi galva į medį. Sumurma:
- Atleiskite, atsiprašau, netyčia užkliuvau…
Paskui šiaip taip atsikelia, eina toliau. Aišku, vėl trenkiasi į medį:
- Oi, atleiskit… Netyčia…
Eina toliau… Dar medis, kitas medis, vėl medis. Girtuoklis klupinėja, atsiprašinėja… Galų gale sustoja ir taria:
- Gal geriau palauksiu, kol jūs visi praeisite…