Mokytoja nuvedė vaikus į ekskursiją. Į statybas. Vaikai vaikščiojo, viską apžiūrinėjo… Statybos metu įvyko nelaimingas atsitikimas: vienas statybininkas nukrito nuo kopėčių ir užsimušė. Po ekskursijos mokytoja ėmė aptarinėti viską su vaikais:
- Kaip manote, kodėl įvyko tokia nelaimė?
Ranką pakelia Onutė:
- Aš manau, kad dievulis taip nusprendė, ir pasiėmė tą dėdę į dangų. Man taip močiutė aiškino…
Ranką kelia Jonukas:
- Manau, kad dėdė išgėrė ir nesilaikė saugumo taisyklių…
Ranką kelia mažasis Vovačka:
- Čia todėl, kad dėdė labai keikėsi!
- Kaip tai? Paaiškink, – nesupranta mokytoja.
- Na, paprastai. Jis gi šaukė: “Tu mažas pyd**! Nach*** J08$!kmat pasitrauk nuo kopėčių! Nejudink kopėčių ožy!!!”
Mokslo metų pabaigoje mokytoja klausia mokinių:
-Kaip panešti du arbūzus?
Petriukas tiesia ranka, labai jau nori atsakyti.
Mokytoja:
-Petriuk, apsieisi, nereikia gadinti mokslo metų pabaigos. Maryte, prašau, pasakyk.
Marytė:
-Reikia paimti vieną arbūzą į vieną ranką, o kitą arbūzą – į kitą ranką.
-Gerai, Maryte. O gal kas žino kaip panešti tris arbūzus?
Vėlgi Petriukas tiesia ranką. Tačiau mokytoja, žinodama kuo tai gali baigtis, leido atsakyti Jonukui. O šis:
-Aš vieną paimčiau į vieną ranką, kitą paimčiau į kitą ranką, o trečią pasmeigčiau ant savo vyriško pasididžiavimo.
Mokytoja beveik alpdama didžiulėmis akimis laksto tarp Petriuko ir Joniuko – juk ne iš klasės pirmūno tokių dalykų reikėtų tikėtis, todėl nusprendė, jog visa tai per Petriuko pamokymus ir liepė šiam pasiaiškinti. O jis:
-O aš tai paneščiau penkis arbūzus – vieną vienoje rankoje, vieną kitoje rankoje, o ant vyriško pasididžiavimo pasodinčiau Joniuką.