Buvo pas karalių trys sūnūs – du stiprūs, protingi, o trečias – durnelis. Ir atėjo jiems laikas vesti. Karalius liepė jiems pasiimti po lanką ir strėlę, išeiti į lauką ir šauti. Į ką pataikys, tą ir ves… Šovė vidurinis sūnus, ir pataikė į vyriausiąjį brolį. Taip ir gavosi, kad du vyresnieji tapo pedikais, o durnelis kažkokią varlę susirado…
Kartą gyveno trenktas karalius. Užsimanė jis sykį tokio patiekalo, kuris būtų padarytas iš skruzdėliaus-patino. Pasikvietė jis savo virėją ir sako jam:
- Ryt kad padarytum man kepsnį iš skruzdėliaus-patino. Jei nepadarysi, galvą nukirsiu!
Kitą dieną virėjas jam atnešė didelę lėkštę, kurioje gulėjo mažas mažas skruzdėliukas. Karalius pareiškė:
- Tu ką, manai, kad mane apgausi! Tuoj nukirsiu tau galvą! Pasakok, kaip sužinojai, kad čia patinas!
Virėjas ir sako:
- Na, jūsų didenybe, viskas buvo labai paprastai: nuėjau aš prie skruzdėlyno, o ten – būrys visokių skruzdžių. Aš joms ir sakau: “Jo didenybė nori suvalgyti skruzdiną-patiną. Ar tarp jūsų toks yra?” Dauguma skruzdžių iškarto išsibėgiojo, bet vienas mažas skruzdėliukas išėjo į priekį ir pareiškė: “Tegu tas tavo karalius man pačiulpia!”. Va jį aš ir iškepiau.
Vyras sako žmonai:
- Jei pas mane būtų 5 centimetrais ilgesnis, tai būčiau tikru karaliumi.
Žmona atsako:
- O jeigu būtų 5 centimetrais trumpesnis, būtum karaliene.