Anekdotai.us

Važiuoja keliu du gėjai. Vienas užsimanė didelio reikalo ir sako kitam:
- Klausyk, Petrai, paleisk mane prie šio krūmo, aš tuoj grįšiu.
Po kelių minučių šis grįžta spiegdamas iš laimės:
- Greitai, greitai varom prie to krūmo.
- Kas buvo?
- Gimė, gimė.
- Kas gimė?
- Kaip kas, durniau, vaikas. Einam parodysiu.
Nuėjo prie to krūmo, kur buvo atliktas reikalas:
- Va, matai, rankytės, kojytės…
- Durniau, varlę apš…kai…

Grįžta kartą Petriukas iš mokyklos ir giriasi tėvui:
- Einu iš mokyklos ir matau – prie krūmų p!$a$i.
- Petriuk, taip negalima sakyti!!! Reikia sakyti lytiškai santykiauja.
Kitą dieną vėl tas pats. Tėtis:
- Petriuk, taip negalima sakyti!!! Reikia sakyti lytiškai santykiauja.
Dar kitą dieną Petriukas, parėjęs, pasakoja:
- Einu iš mokyklos, žiūriu – krūmuose lytiškai santykiauja. Prieinu arčiau, o ten – p!$a$i.