Anekdotai.us

Vilabadžo miestelyje stichinė nelaimė: dega kanapių laukai. O Vilaribos miestelyje šventė: vėjas pučia į jų pusę.

Eina Dramblys mišku ir žvengia. Susitinka Liūtą. Tas klausia:
- Ei, Dramblį, ko toks linksmas?
- Na, žinai, pergulėjau su beždžione…
- Cha cha cha!!! Kaip juokinga!!!
- Na, tai dar nieko! Iš tikro juokinga buvo kai užbaigiau!
- Ir kas buvo?
- Beždžionė susprogo!!!

Važiuoja keliu du gėjai. Vienas užsimanė didelio reikalo ir sako kitam:
- Klausyk, Petrai, paleisk mane prie šio krūmo, aš tuoj grįšiu.
Po kelių minučių šis grįžta spiegdamas iš laimės:
- Greitai, greitai varom prie to krūmo.
- Kas buvo?
- Gimė, gimė.
- Kas gimė?
- Kaip kas, durniau, vaikas. Einam parodysiu.
Nuėjo prie to krūmo, kur buvo atliktas reikalas:
- Va, matai, rankytės, kojytės…
- Durniau, varlę apš…kai…

- Jonai, kodėl tu nešioji dviem numeriais mažesnius batus?
- Vardan laimės. Mano žmona labai negraži, netvarkinga,
prasta šeimininkė. Sūnus prastai mokosi. Aš nebetikiu,
kad jis sugebėtų baigti mokyklą..Duktė neklauso. Uošvė
nuolatos zirzia.
- Tai kuo čia dėti batai?
- Kad tu žinotum, kokį malonumą patiriu, kai vakare nusiaunu batus!

Tad pakelkime taures už tuos, kurie patys susikuria sau laimę.