Anekdotai.us

Mokytoja:- Taigi, vaikai, prašom sugalvoti sakinį, kuriame būtų žodis “puiku!”. Marytė kelia ranką:- Saulė šviečia, kaip puiku! Onutė neatsilieka:- Šiandien gausiu 10, kaip puiku! Mokytoja patenkinta:- O gal kas galite sugalvoti sakinį, kur žodis “puiku” būtų dar labiau pabrėžtas? Iš galo Petriukas:- Vakar… per vakarienę mano nepilnametė sesuo pasakė, kad laukiasi, ir tėtė tarė “Nu, puiku, bl, tiesiog puiku”.

Mokslo metų pabaigoje mokytoja klausia mokinių:
-Kaip panešti du arbūzus?
Petriukas tiesia ranka, labai jau nori atsakyti.
Mokytoja:
-Petriuk, apsieisi, nereikia gadinti mokslo metų pabaigos. Maryte, prašau, pasakyk.
Marytė:
-Reikia paimti vieną arbūzą į vieną ranką, o kitą arbūzą – į kitą ranką.
-Gerai, Maryte. O gal kas žino kaip panešti tris arbūzus?
Vėlgi Petriukas tiesia ranką. Tačiau mokytoja, žinodama kuo tai gali baigtis, leido atsakyti Jonukui. O šis:
-Aš vieną paimčiau į vieną ranką, kitą paimčiau į kitą ranką, o trečią pasmeigčiau ant savo vyriško pasididžiavimo.
Mokytoja beveik alpdama didžiulėmis akimis laksto tarp Petriuko ir Joniuko – juk ne iš klasės pirmūno tokių dalykų reikėtų tikėtis, todėl nusprendė, jog visa tai per Petriuko pamokymus ir liepė šiam pasiaiškinti. O jis:
-O aš tai paneščiau penkis arbūzus – vieną vienoje rankoje, vieną kitoje rankoje, o ant vyriško pasididžiavimo pasodinčiau Joniuką.

Petriukas sako Marytei:
- Klausyk, pažaidžiam šeimą!
- O kaip?
- Pirmiausia pasidulkinsim, o paskui mūsų charakteriai nesutaps!

Vyksta anatomijos pamoka. Mokytoja vaikams:
- Nagi, vaikučiai, pasakykit jūs man, koks organas žmogui naudingiausias ?
Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, nuleisk ranką, žinau ką tu nori pasakyti. A, va Maryte, prašau.
Marytė:
- Tamsta mokytoja, aš manau, kad pats naudingiausias organas yra širdis.
- Taip, teisingai, Maryte, širdis labai naudingas organas. Už tai aš tau rašau dešimt, sėskis. Prašau, vaikučiai, kas dar žinot kokį naudingą organą?
Vėl Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, greitai nuleisk ranką, begėdi tu. Va, matau Onutė nori pasakyti, prašau Onute.
Onutė:
- Aš manau, kad svarbiausias organas yra plaučiai.
- Taip, labai gerai Onute, ir tau dešimt, sėskis, kas dar?
Niekas nebekelia rankos, tik Petriukas vienas. Mokytoja:
- Na, gerai, Petriuk, bet žinok, jei pasakysi, tai pats žinai, kas už tai bus.
Petriukas:
- Tamsta mokytoja, aš manyčiau, kad žmogui svarbiausia yra oda.
- Kaip tai oda, kas čia dabar, paaiškink Petriuk.
- Na matot, mokytoja, jei nebūtų odos, tai kiaušinius reiktų rankoj neštis.

Vieną sykį ateina Marytė pas tėvą ir klausia:
- Tėte, kodėl pas mane nėra tokio kabančio, kaip pas Petriuką? Pas mane kažkokia skylutė.
Tėvas pagalvojęs atsakė dukrai:
- Na, pas tave rojaus vartai, o pas Petriuką yra raktas nuo rojaus vartų!
- Och, velnias!!!- suriko Marytė. – O, jis man sakė, kad ten dūdelė ir liepė pūsti !!!

Mokytoja liepė parašyti, kas yra ašara.
“Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis.” – parašė pirmūnė Marytė.
“Ašara – tai sielos lašas.” – parašė klasės poetė Džiulfilda.
“Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams.” – parašė Petriukas.

Gyveno kartą vaikų namuose vargšė Marytė. Neturėjo ji nei rankų, nei kojų…Ir tik vieną vienintelį dantuką…O labiausiai Marytę vaikų namuose džiugindavo Kalėdos. Visi vaikau krykštaudavo iš laimės, gavę dovanų…Ir išaušo Kalėdų rytas. Visi vaikučiai bėga prie eglutės, renkasi sau skirtas dovanėles…Ir Marytė stengiasi neatsilikti: Iš paskutiniųjų kabinasi savo vieninteliu dančiu į parketą, šliaužia…Visa susiplūkus ir suprakaitavus Marytė prišliaužia prie Kalėdų eglutės, o ten kaip tik likusi viena dovanėlė jai. Marytė vėl plešia dantuku popierių, mėto į šalį,galiausiai išvynioja savąją Kalėdinę dovanėle ir taria:
- Na va. Ir vėl šokdynė…

- Žinai, Marytės klitoris – kaip agurkas.
- Toks didelis????
- Ne. Sūrus.