Numirė Kubilius ir beldžiasi į Dangaus vartus.
- Ei, Petrai, atidaryk, įleisk mane.
- Na, Andriuk, tu ne čia pataikei. Į Dangų pateks tik tie, kurie ką nors gero padarė.
- Tai aš daug gero padariau visai Lietuvai.
- Ir ką gi tu gero padarei?
- Aš ką tik numiriau…
- Daktare, mes praradome pacientą.
- Kas atsitiko?
- Pasveiko.
Ateina žentas namo. Duris atidaro uošvienė, visa šypsosi:
- Ženteli, mylimasai, va, atėjai iš darbo, duok tavo paltą pakabinsiu.
Vyriškis apstulbo.
- Duok savo batus,štai tavo šlepetės.
Žentas užeina į valgomąjį, o ten karšti, skanūs pietūs ant stalo, pyragas, arbata.
- Sėskis, ženteli,valgyk į sveikatą.
Vyriškis atsisėdo prie stalo, o čia ateina prie jo kojų kačiukas. Vyras iš įpročio davė katinėliui gabaliuką kotleto. Katinėlis suvalgė, staiga sudrebėjo ir pakratė kojas. Žentas supykęs:
- Ak tu, sena tarka, norėjai mane nunuodyti!!!
Trenkė uošvienei per galvą ir išmetė pro balkoną. Kai uošvienė atsitrenkė jau į betoną, staiga katinėlis pašoka ant keturių letenų ir džiaugsmingai šaukia:
- Yes yes yes!!!