Anekdotai.us

Mokytoja pasakoja vaikučiams apie psichologiją:
- Štai vaikai, jei pasakytumėte, kas jums manyje labiausiai patinka, aš galėčiau atspėti, kuo jūs tapsite užaugę.
Marytė:
- Man labiausiai patinka jūsų plaukai.
- Tu užaugusi būsi kirpėja.
Joniukas:
- Man labiausiai patinka jūsų suknelė.
- Tu užaugęs būsi siuvėjas.
Petriukas:
- Supratau, tamsta mokytoja. Aš dirbsiu pieno fabrike.

Mokslo metų pabaigoje mokytoja klausia mokinių:
-Kaip panešti du arbūzus?
Petriukas tiesia ranka, labai jau nori atsakyti.
Mokytoja:
-Petriuk, apsieisi, nereikia gadinti mokslo metų pabaigos. Maryte, prašau, pasakyk.
Marytė:
-Reikia paimti vieną arbūzą į vieną ranką, o kitą arbūzą – į kitą ranką.
-Gerai, Maryte. O gal kas žino kaip panešti tris arbūzus?
Vėlgi Petriukas tiesia ranką. Tačiau mokytoja, žinodama kuo tai gali baigtis, leido atsakyti Jonukui. O šis:
-Aš vieną paimčiau į vieną ranką, kitą paimčiau į kitą ranką, o trečią pasmeigčiau ant savo vyriško pasididžiavimo.
Mokytoja beveik alpdama didžiulėmis akimis laksto tarp Petriuko ir Joniuko – juk ne iš klasės pirmūno tokių dalykų reikėtų tikėtis, todėl nusprendė, jog visa tai per Petriuko pamokymus ir liepė šiam pasiaiškinti. O jis:
-O aš tai paneščiau penkis arbūzus – vieną vienoje rankoje, vieną kitoje rankoje, o ant vyriško pasididžiavimo pasodinčiau Joniuką.

Mokytoja:
- Vaikai, kiek bus du kart du?
Petriukas:
- Grupinis!

Mokytoja išsivedė mokinukus į gamtą. Tipo, biologijos pamoka. Laksto mokinukai, džiaugiasi. O netoliese ganosi karvių banda. Mašianka ir klausia mokytojos:
- Tamsta mokytoja, o ten karvių bandoje, žiūrėkit, viena karvė ant kitos užlipusi. Sakykit, ką ji daro?
Mokytoja parausta:
- Na, ten ne karvė, o buliukas, jis ant karvutės užlipo, kad pasižvalgyti, kur žolytė sultingesnė…
Tuo tarpu į pokalbį įsiterpia Vovočka:
- Tamsta mokytoja, o man tėvas sakė, kad kai bulius pi*a karvę, jis aplinkui ni*uja nemato ir jam viskas ant tiek po*ui pasidaro, kad jį ir patį iš**sti galima būtų!

Grįžta iš mokyklos naujojo ruso sūnus ir sako:
- Tėveli, šiandien mes mokykloje mokėmės piešti apskritimus. Žinok, visų vaikų apskritimai gavosi tokie kreivi, šleivi, negražūs, o mano tokie lygūs, gražūs. Tėveli, tai tikriausiai todėl, kad aš naujojo ruso sūnus?
- Taip sūnau, taip.
Kitą dieną sūnus vėl giriasi:
- Tėveli, o šiandien mes braižėme linijas, tai visų vaikų tokios kreivos, šleivos, o mano – tiesios, lygios… Tai tikriausiai todėl, kad aš naujojo ruso sūnus, ar ne?
- Taip sūnau, taip – atsako naujasis rusas.
Trečią dieną sūnus sako:
- Tėveli, o šiandien mūsų klasė buvo poliklinikoje, gydytoja mus apžiūrėjo, tai žinok visų berniukų pimpaliukai tokie mažučiai, mažučiai, o mano toks didelis, didelis… Tai tikriausiai todėl, kad aš naujojo ruso sūnus, taip, tėveli?
Tėvas:
- Ne, asile, tai todėl, kad jiems po 10 metų, o tau – 22 !!!