Mokytoja ateina į Vovočkos namus skųstis tėvams dėl jo elgesio:
- Vovočka mane išvadino prostitute. Vidury klasės. Per pamoką.
Vovočkos tėvas pasisuka į sūnų:
- Klausyk, $ūdž!@u, n@5u1!!! Ji tave moko? Moko. Rūpinasi? Rūpinasi. Tai koks tavo n@5u! $u2!$+@$ reikalas, kuo ji po darbo užsiima???!!!
Tarybinė mokykla. Klasė. Ta pati, kur mokosi Vovočka. Pamoka, mokytojas aiškina kažką apie filosofijas:
- Vaikai, ar galite apibrėžti, kas yra malonumas?
- Malonumas – tai suvalgyti arbūzą.
- Malonumas – tai nueiti į kiną.
Ranką pakelia Vovočka:
- Malonumas, tai kokią panikę už sėdynės pagraibyt.
- Vova!!! – pasipiktina mokytojas, – ryt į mokyklą ateini su tėvu, o dabar – marš iš klasės!!!
Kitą dieną Vovočka ateina į mokyklą be tėvo, bet atsineša neblogą kuoką ir atsisėda klasės gale, kuo toliau nuo mokytojo. Tas, nesuprasdamas, klausia:
- Kas čia dabar? Kodėl be tėvo atėjai, klasės gale atsisėdai, kam ta kuoka…?
- Aš pakalbėjau su tėvu. Jis sako, kad jei tau nepatinka graibyt panas, reiškia – tu pedikas ir nuo tavęs reikia laikytis atokiau, o jei lįsi – tai ir snukį išdaužyt.
Pirmokėlis Vovočka (tas baisusis tarybinis berniukas) sėdi pamokoje. O mokytoja klausinėja visokių kvailų dalykų:
- Vaikučiai, pasakykite, kaip loja šuniukas?
Ranką pakelia Marytė:
- Au au au!
- Gerai, Maryte, sėskis. O kas žinote, kaip miauksi katytė?
Ranką pakelia Onutė:
- Miaaaau…
- Gerai, Onute, sėskis. O kaip riaumoja liūtas?
Ranką pagaliau pakelia Vovočka:
- Tamsta mokytoja. Aš negaliu to pasakyti, bet jei norite, po pamokų jums asmeniškai parodysiu.
Mokytoja pamąsto: “Cirkas išvažiavęs, zoologijos sodas – kitame mieste… Na, įdomu, ką jis tokio parodys?”. Sutinka:
- Gerai, Vovočka, parodyk.
Po pamokų Vovočka nusiveda mokytoją (šiaip jau, jaunutę ir visai gražią) į savo namą ir paskambina į kaimyno duris. Atidaro didelis, apžėles, spintos pavidalo tipas:
- Na, ko nori, Vovka?
- Dėde Vania. Aš jums kekšę atvedžiau.
- Ką? AAAGGGHHRHHHHHRRRRAAAAARRRRR!! !!!!!!!!
Mokytoja nuvedė vaikus į ekskursiją. Į statybas. Vaikai vaikščiojo, viską apžiūrinėjo… Statybos metu įvyko nelaimingas atsitikimas: vienas statybininkas nukrito nuo kopėčių ir užsimušė. Po ekskursijos mokytoja ėmė aptarinėti viską su vaikais:
- Kaip manote, kodėl įvyko tokia nelaimė?
Ranką pakelia Onutė:
- Aš manau, kad dievulis taip nusprendė, ir pasiėmė tą dėdę į dangų. Man taip močiutė aiškino…
Ranką kelia Jonukas:
- Manau, kad dėdė išgėrė ir nesilaikė saugumo taisyklių…
Ranką kelia mažasis Vovačka:
- Čia todėl, kad dėdė labai keikėsi!
- Kaip tai? Paaiškink, – nesupranta mokytoja.
- Na, paprastai. Jis gi šaukė: “Tu mažas pyd**! Nach*** J08$!kmat pasitrauk nuo kopėčių! Nejudink kopėčių ožy!!!”
Mokytoja – vaikams:
- Na, kuris iš jūsų žinote, ką reiškia kelio ženklas, kuriame nupieštas suaugęs žmogus, laikantis už rankos vaiką?
Ranką pakelia Petriukas:
- Aš žinau, tai reiškia “Atsargiai – pedofilai”!
Mokytoja išsivedė mokinukus į gamtą. Tipo, biologijos pamoka. Laksto mokinukai, džiaugiasi. O netoliese ganosi karvių banda. Mašianka ir klausia mokytojos:
- Tamsta mokytoja, o ten karvių bandoje, žiūrėkit, viena karvė ant kitos užlipusi. Sakykit, ką ji daro?
Mokytoja parausta:
- Na, ten ne karvė, o buliukas, jis ant karvutės užlipo, kad pasižvalgyti, kur žolytė sultingesnė…
Tuo tarpu į pokalbį įsiterpia Vovočka:
- Tamsta mokytoja, o man tėvas sakė, kad kai bulius pi*a karvę, jis aplinkui ni*uja nemato ir jam viskas ant tiek po*ui pasidaro, kad jį ir patį iš**sti galima būtų!
Mama pamiršo Petriuką pasiimti iš darželio. Tad jo auklėtoja nusivedė jį į savo butą. Petriukui lovą paklojo kitame kambaryje. Petriukas:
- Bet aš visada su mama miegu vienoje lovytėje.
- Petriuk, bet aš tau ne mama! – tarė auklėtoja.
- Bet aš kitaip neūžmigsiu.
- Na gerai, – sutiko aklėtoja ir nuėjo abu gulti.
- Bet aš visą laiką mamai aplink bambą pirštą suku, – tarė Petriukas.
- Bet Petriuk aš juk tau ne mama.
- Bet aš kitaip neužmigsiu, – atkirto Petriukas.
- Na gerai.
Petriukui besukant pirštą, auklėtoja užmigo. Po kiek laiko prabunda:
- Petriuk, juk čia nebe bamba????
- O čia ir nebe prištas.
Mokytoja klausia mokinių, kokių rūšių būna pinigai.
Vienas atsako – popieriniai, kitas – metaliniai.
Petriukas pakelia ranką.
-Kokių dar rūšių būna, Petriuk? – klausia mokytoja.
-Mediniai!
-Kaip tai mediniai? – stebisi mokytoja.
-O va taip – mama sakė, kad už keturis pagalius kailinius nusipirko.