Anekdotai.us

Kalbasi du draugai. Vienas klausia:
- Sakyk, ar tavo žmona rėkia, kai jūs mylitės?
Kitas atsako:
- Ne, ji rėkia vėliau, kai pimpį į užuolaidas valau…

Vakare vyras nori moters savo. Lenda prie jos, o ji atsako – tipo jai pas ginekologą reikia rytoj eit. Ji nori švari būt. Paguli vyras, pagalvoja, ir sako:
- O pas stomotologą tau rytoj nereikia?

Vaikinas čiupinėja merginos krūtis. Mergina paklausia:
- Ką čia dabar darai?
Vaikinas atsako:
- Bandau surasti BBC radijo stotį.
Mergina pačiupinėja jam tarp kojų ir sako:
- Žinai, su tavo antena net ir Lietuvos radijo gali nepagauti…

Išvirė mama košės ir sukvietė šeimyną valgyti. Atėjo vyras ir du vaikai. Ir kaip čia buvus mama labai užsinorėjo meilės. Mama maišo košę šaukštu, mirkčioja tėvui ir sako:
- Aš kažin ko prastai jaučiuosi, nevalgysiu košės, eisiu pagulėti.
Ir nuėjo. Tėvas staigiai sukirto košę ir nubėgo įkandin mamai. Vaikam košė visai nepatiko. Vyresnysis vaikas nuėjo pažiurėti ką tėvas daro. Kai vaikas išvydo kas dedasi miegamajame, bėgte atlėkė į virtuvę ir pradėjo kirsti košę. Jaunesnysis klausia:
- Klausyk, ko tu valgai tą košę, juk ji tau visai nepatinka?
- Nepatinka tai nepatinka, o tu nueik, pažiūrėk ką tėvas daro su tais, kurie košės nevalgo!

Na, savo namuose vaikinas užsiima meile. Staiga atsidaro durys ir suvirsta visa šeima. Ką kas galvoja:
Mergina: “Na, šakės, maniškiams pasakys, į mokyklą praneš…”
Vaikinas: “Šakės… vėl visą vakarą mazgus knis ir Tešlagalvio neleis žiūrėti…”
Senelė: “Matai, kas daros, – tuoj ir rūkyti pradės…”
Tėvas: “Koks jau suaugęs… Gal naują mašiną nupirkti…”
Mama: “Na kaip ji guli, – berniukui juk nepatogu…”

Perskaitykit laiškelį mylimai merginai.

Mano brangioji, kaip visada by-
la meilėje neužbaigta. Dar nepajudintas lo-
bis stovi nesulaukdamas tavęs.
Iš rūpesčių nežinau ką galvoti ir ką bedaryti.
Aš labai norėčiau pamatyti tave nuo-
latos besišypsančią, linksmą kaip jūros ban-
gą, nors aš žinau, kad tu esi kur-
čia mano jausmams, bet bus ko-
va, ir aš esu įsitikinęs, kad aš tave iš rū-
sio išsivesiu į žydintį sodą ir tai pada-
rysiu be didelio vargo ir rūpesčių.

Perskaitei? Tai perskaityk dar kartą, praleisdamas kas antrą eilutę.

Norėjo Petka į diskoteka nueit, bet neturi batų. Nuėjo pas Čiapajevą ir prašo:
-Paskolink batus – noriu į šokius nueit.
-Eik kakų – man suplėšysi batus.
-Ne, ne tikrai nesuplėšysiu.
-Tik suplėšai, vietoj užmušu!
- Gerai, gerai.
Nuėjo Petka į diskoną, išsikvietė šokt Zosę.
Šoka, o Petkos batai kaip veidrodis nublizginti, tiesiog šviečia.
Petka sako:
-Zose, o aš žinau tavo kelnaičių spalvą.
-Nu, nu?
-Tuoj… palauk … žalia.
Ir nualpo Zosė.
Išsikvietė Mają šokt ir sako:
-Maja, aš žinau tavo kelnaičių spalvą
-Nu, nu?
-Tuoj… mėlyna.
Ir nualpo Maja.
Išsikvietė Anušką
-Anuška, aš žinau jūsų kelnaičių spalvą.
-Nu?
-Tuoj pažiūrėsim…
Ir nualpo Petka.
Atgaivino jį žmonės jis ir klausia Anuškos:
-O kokios spalvos jūsų kelnaitės ?
Na, suprantat, aš šiandien be kelnaičių…
-Ačiū dievui, maniau batai suplyšo…

Petriukas išėjo į mišką ir paklydo. Bet greitai grįžo.
- Kur tu buvai dingęs? – užsipuolė jį mama.
- Aš buvau miške. Mačiau, kaip nuogas dėdė gaudė nuogą tetą.
- Nereikėjo į juos žiūrėti, – subarė mama. – Taip elgiasi tik kvaili žmonės.
Petriukas išplėtė akis:
- Mamyte, negi mūsų tėvelis kvailys?