Anekdotai.us

- Ką tu, Petriuk, nori gauti dovanų! – klausia tėvas penkiamečio sūnaus.
Tas pamąstė:
- Noriu…Krepšelio aukso…
- Aukso! – apstulbo tėvas.
Petriukas nepatikliai šypsosi:
- Na, na, nesigink, tėveli ! Kaimynė Ona vakar mamai gyrėsi, kad tu jai aukso kalnus pažadėjai!!! O man ir saujelės gaili…

- Mama, man tėtė sakė, kad jeigu ne jisai, tai ne tik manęs, bet ir sesutės pasaulyje nebūtų.
Motina nusišypso:
- Petriuk! Argi tu nežinai, kad tavo tėvelis pagyrūnas ir dažnai neturi nė menkiausio supratimo, apie ką šneka!

Vyras rašo žmonai laišką iš Italijos sostinės Romos: “Kai nuėjau į Koliziejų ir mėnesienoje išvydau tas senas griuvenas, aš prisiminiau tave…”

Sugauna žmogelis tinklu jūroj bežvejodamas butelį, o butelyje džinė. Atidaro butelį, džinė išlenda ir sako:
– Tu mane išlaisvinai, todėl aš dabar išpildysiu tris tavo norus. Bet kadangi aš moteris, tai tavo žmonai, visko ko tu paprašysi sau, duosiu daug daug daugiau.
Žmogelis ir sako:
– Pirma: noriu mažo mažo, paprasto namelio prie jūros.
Džinė išpildo. Žiūri žmogus, kad šalia jo namelio didžiuliai, gražūs ir prabangūs rūmai stovi.
– Antra: noriu banko sąskaitos su maža maža, kuklia suma joje.
Džinė išpildo, o žmogelio žmonos sąskaitoj milijonų milijonai.
– Na ir trečia: noriu mažo mažo, silpno infarktėlio…

- Kodėl vedusieji vyrai tunka?
- Viengungis vakare grįžta namo, pasižiūri, kas jo šaldytuve, ir nuliūdęs eina miegoti. O vedęs vyras grįžta vakare namo, pasižiūri, kas jo lovoje, ir nuliūdęs eina prie šaldytuvo…

Grįžta vyras namo iš medžioklės, numeta ant stalo krūvą ežiukų ir sako žmonai:
- Va ežiukų prišaudžiau. Tau apykaklė, o uošvei įklotai batams bus…

Vyras žmonai: – Kodėl tu niekada nedejuoji kada mes mylimės?
- Ar reikia? – atsako žmona, – na aš galiu, tu tik pasakyk kada.
Mylisi….
Žmona: – Ar jau dejuoti?
- Dar ne, – atsako vyras.
- Ar jau?
- Na dabar dejuok !
- Na ir gyvenimėlis, kaimynė su nauja mašina važiuoja, o aš vis su ta pačia gelda, kailiniai baigia nuplikti jau nekalbant apie batus praėjusio šimtmečio, man jau gėda ir į gatvę išeiti…

Mirštantis vyras sako žmonai:
- Mieloji mano, prieš mirdamas noriu tau prisipažinti…
- Ne, mielasai, nesakyk, nusiramink.
- Aš privalau prisipažinti…
- Tau nereikia atgailauti, miegok…
- Ne, aš turiu mirti ramia sąžine! Aš nusidėjau su tavo seserim, tavo
geriausia drauge, tavo draugės drauge ir tavo mama!
- Žinau, mielasis. Todėl tave ir nunuodijau.