Anekdotai.us

Mokytoja:- Taigi, vaikai, prašom sugalvoti sakinį, kuriame būtų žodis “puiku!”. Marytė kelia ranką:- Saulė šviečia, kaip puiku! Onutė neatsilieka:- Šiandien gausiu 10, kaip puiku! Mokytoja patenkinta:- O gal kas galite sugalvoti sakinį, kur žodis “puiku” būtų dar labiau pabrėžtas? Iš galo Petriukas:- Vakar… per vakarienę mano nepilnametė sesuo pasakė, kad laukiasi, ir tėtė tarė “Nu, puiku, bl, tiesiog puiku”.

Mokytoja nuvedė vaikus į ekskursiją. Į statybas. Vaikai vaikščiojo, viską apžiūrinėjo… Statybos metu įvyko nelaimingas atsitikimas: vienas statybininkas nukrito nuo kopėčių ir užsimušė. Po ekskursijos mokytoja ėmė aptarinėti viską su vaikais:
- Kaip manote, kodėl įvyko tokia nelaimė?
Ranką pakelia Onutė:
- Aš manau, kad dievulis taip nusprendė, ir pasiėmė tą dėdę į dangų. Man taip močiutė aiškino…
Ranką kelia Jonukas:
- Manau, kad dėdė išgėrė ir nesilaikė saugumo taisyklių…
Ranką kelia mažasis Vovačka:
- Čia todėl, kad dėdė labai keikėsi!
- Kaip tai? Paaiškink, – nesupranta mokytoja.
- Na, paprastai. Jis gi šaukė: “Tu mažas pyd**! Nach*** J08$!kmat pasitrauk nuo kopėčių! Nejudink kopėčių ožy!!!”

Vyksta anatomijos pamoka. Mokytoja vaikams:
- Nagi, vaikučiai, pasakykit jūs man, koks organas žmogui naudingiausias ?
Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, nuleisk ranką, žinau ką tu nori pasakyti. A, va Maryte, prašau.
Marytė:
- Tamsta mokytoja, aš manau, kad pats naudingiausias organas yra širdis.
- Taip, teisingai, Maryte, širdis labai naudingas organas. Už tai aš tau rašau dešimt, sėskis. Prašau, vaikučiai, kas dar žinot kokį naudingą organą?
Vėl Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, greitai nuleisk ranką, begėdi tu. Va, matau Onutė nori pasakyti, prašau Onute.
Onutė:
- Aš manau, kad svarbiausias organas yra plaučiai.
- Taip, labai gerai Onute, ir tau dešimt, sėskis, kas dar?
Niekas nebekelia rankos, tik Petriukas vienas. Mokytoja:
- Na, gerai, Petriuk, bet žinok, jei pasakysi, tai pats žinai, kas už tai bus.
Petriukas:
- Tamsta mokytoja, aš manyčiau, kad žmogui svarbiausia yra oda.
- Kaip tai oda, kas čia dabar, paaiškink Petriuk.
- Na matot, mokytoja, jei nebūtų odos, tai kiaušinius reiktų rankoj neštis.

Nutarė Petriuko tėvai pasimylėti. Bet Petriukas vis namuose trinasi, niekur eiti nenori. O butas – vieno kambario. Na, tėvai ir sugalvojo klastą – liepė eiti Petriukui į balkoną, ir pasakoti, kas vyksta kieme. Na, ir pasakoja Petriukas, balkone stovėdamas:
- Va, bobulės kokios tai šnekasi… Santechnikas Vasia girtas į kiemą išlindo… Antanaičiai vėl dulkinasi…
Petriuko tėvas iš kambario:
- Palauk, palauk, o iš kur tu tai žinai? Tu juos matai?
Petriukas atsako:
- Ne, tiesiog Onutė balkone stovi…

Pas dukterį ateina draugas mokytis biologijos. Nu eina jie abudu į kambarį į viršų. Merginos tėvai sėdi apačioje ir žiūri TV. Po kiek laiko mama sako tėvui:
- Tu eik pažiūrėk ką jie ten taip tyliai daro?
Tėvas žiūri pro rakto skylutę, paskui pareina pas mamą ir sako, kad viskas OK, mokosi ir pan.
Po kitos valandos vėl motina tą patį:
- Nu eik pažiūrėk, ką jie ten veikia.
Grįžta tėvas, ir vėl tas pats, kad tvarkingai mokosi. Vėlai vakare draugas vis dar sėdi pas merginą. Mama sako tėvui:
- Eik pažiūrėk ko jis ten taip ilgai sėdi, man baisu dėl Onutės.
Tėvas eina, žiūri pro skylutę, žiūri……
Ir įeina su dideliu triukšmu į kambarį ir tam vaikinukui į snukį, į snukį, rėkdamas:
- Nieko nesakiau motinai kai bučiavai mano dukrą, nieko nesakiau, kai ją dulkinai, bet dabar mane sunervinai: bybį į užuolaidas valaisi?!