Anekdotai.us

Nusiperdęs, pasiražęs
Ima lovoj mergą gražią

Iš medžioklės, po baltos
Raugas sklinda iš burnos.

Snukis raukšlėm suraitytas
Snaaargliu nagas nudažytas.

Letenom apglėbęs paną
Riaugėdamas garsiai stena,
Ponas naujas Lietuvos,
Ruošias darbui vardan tos.

Agronomas, kolūkietis
Konservatorius darbietis
Ir socdemas ir valstietis,
Jis yra dabar visur,
Ir be jo jau niekada,
Nepraeis čia niekas, ne.
Be jo parašo ir blato
Niekas nieko čia nestato.

Viskas yra dabar jų,
Komisarų modernių.
Teismas, seimas ir ponia
Ta kuri jau KITOKIA.
Prokūrorai ir teisėjai
Merai ir jų patarėjai.
Ir profsąjungų vadai,
Tai elitas Lietuvos,
Plūdūriuojantis virš jos.

Tokia toj kūdroj tvarka,
Šūdas plauko aukštumoj,
Auksas būna gilumoj,
O per vidurį yra, negyvenama zona.

Koks moralas yra čia:

Kai galvijai valdžioje,
Nėr kas veikti šalyje.
Jei purve nenori būt,
Pasistenk iš ten pasprukt.

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Nevalyta – kur dairais –
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas –
Apie baisią dujų kainą,
Kuri pakilo į dausas.

Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį, auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų..

Apie trečiąjį paketą,
Apie mokesčius naujus.
Apie turgų ir šešėlį,
Magiškus kasos aparatus.

Kaip bedarbis tinginys
Grįžęs tuščiomis atgal…
Moka sąskaitas už šilumą
Kurių niekaip išmokėt negal! –

O seime nykštukai, sėdi
Skirsto lėšas tarp savų…
Bėga STT per sniegą,
Nesurasdami galų.

Prezidentė gero būdo –
Bet jos partiją pikta …
Paskutinis emigravo.
Tai ir pasaka baigta.