Anekdotai.us

Numirė viena blondinė ir eina prie dangaus vartų. O ten stovi eilutė. Reikia laukti. Staiga iš už vartų pasigirsta šaižus riksmas. Blondinė, pakraupusi, klausia šv. Petro:
- Kas čia buvo?
Šv. Petras:
- Nieko, tik vienam žmogeliui galvoje skylę išgręžė, kad aureolę galima būtų pritvirtinti.
Po kiek laiko pasigirsta dar baisesnis riksmas.
Blondinė:
- O kas čia dabar?
Šv. Petras:
- Ai, čia kitam nugaroje porą skylių padarė. Sparnams įstatyti.
Blondinė, apakusi, ėmė trauktis link laiptų į pragarą.
Šv. Petras:
- Ė, ten tau negalima. Ten tave visaip prievartaus ir žagins.
Blondinė:
- Nieko, aš tam jau turiu skyles. Gręžti nereikės.

Vienas inžinierius pateko į pragarą ir pasibaisėjo pragarišku gyvenimu: kai velniai pakuria krosnį, pasidaro nežmoniškai karšta, o kai užgeria savaitėlę kitą, visi nuo šalčio kalena dantimis. Darbas sunkus, menkai mechanizuotas, o technologijos primityvios – šimto metų senumo…

Inžinierius pasiraitė rankoves ir ėmėsi kai ką tobulinti. Jo sugalvotos gudrybės buvo tokios paprastos ir efektyvios, kad visiems patiko, ir visi puolė padėti inžinieriui.

Žinios apie naujas pragaro technologijas netrukus pasiekė patį dangų. Dievas čiupo telefoną, skambina iš aukštybių į pragaro požemius:

- Girdėjau, pas jus rekonstrukcija?

- Taip! – giriasi velnias. – Gerokai lenkiam tave. Dabar visi norės į mano modernų pragarą, o ne į tavo dangų…

- Viską daro tas vienas inžinierius?

- Taip! Kietas vyrukas…

- Klausyk, – sako Dievas įsakmiai. – Šiandien pat siunti tą kietą vyruką man.

- Tau? Nė už ką!

- Tu ką?! Manęs nebeklausai? – supyko Dievas. – Gal nori patekti į paskutinį teismą?

- Į teismą? – nusijuokė velnias. – Įdomu, kaip žadi bylinėtis? Ar turi bent vieną teisininką?