Anekdotai.us

Vilkas, apgavęs Raudonkepuraitę, nubėgo pas senelę. Ten ją suėdė ir atsigulė į lovą. Bet jis nesitikėjo, kad senelis bus toks aktyvus!

Gyveno kartą mergaitė, vardu Raudonkepuraitė. Šiaip tai jos kepuraitė buvo pilka, iš vilko kailio, bet nešiojo ji ją mėsomis į viršų!

Eina mišku Raudonkepuraitė. Susitinka vilkį Pilkį. Pilkis ir klausia:
- Raudonkepuraite, ar nebijai viena vaikščioti mišku? Dar kas nors užpuls…
O Raudonkepuraitė atsako:
- Ne, Pilki, nebijau. Pinigų neturiu, o dulkintis mėgstu…

- Vilke vilke, kodėl tavo tokia didelė uodega?
- Tai ne uodega, Raudonkepuraite – pasakė vilkas ir nuraudo…
Kai nustojo rausti, pradėjo priekaištauti Raudonkepuraitei:
- Kaip tu gali tokiu dalyku domėtis, tau juk dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo…
- Tai ne pienas, – atsakė Raudonkepuraitė ir savo ruožtu tirštai nuraudo…

Nulūžo girta Raudonkepuraitė miške ant takelio. Ėjo takeliu karvė,pamatė miegančią girtą Raudonkepuraitę. Sako reikia prikelti dar vilkas ras, išprievartaus. Priėjo ji prie Raudokepuraitės, apžergė galvą, ir su tešmenimis jei per galvą. Tekšt Tekšt. Raudonkepuraitė prabunda dar visa girta rankom mosikuoja ir šaukia.
- Berniukai berniukai, palaukit ne visi iškarto.