Nusiperdęs, pasiražęs
Ima lovoj mergą gražią
Iš medžioklės, po baltos
Raugas sklinda iš burnos.
Snukis raukšlėm suraitytas
Snaaargliu nagas nudažytas.
Letenom apglėbęs paną
Riaugėdamas garsiai stena,
Ponas naujas Lietuvos,
Ruošias darbui vardan tos.
Agronomas, kolūkietis
Konservatorius darbietis
Ir socdemas ir valstietis,
Jis yra dabar visur,
Ir be jo jau niekada,
Nepraeis čia niekas, ne.
Be jo parašo ir blato
Niekas nieko čia nestato.
Viskas yra dabar jų,
Komisarų modernių.
Teismas, seimas ir ponia
Ta kuri jau KITOKIA.
Prokūrorai ir teisėjai
Merai ir jų patarėjai.
Ir profsąjungų vadai,
Tai elitas Lietuvos,
Plūdūriuojantis virš jos.
Tokia toj kūdroj tvarka,
Šūdas plauko aukštumoj,
Auksas būna gilumoj,
O per vidurį yra, negyvenama zona.
Koks moralas yra čia:
Kai galvijai valdžioje,
Nėr kas veikti šalyje.
Jei purve nenori būt,
Pasistenk iš ten pasprukt.
Apšerkšniję mūsų žiemos –
Nevalyta – kur dairais –
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas –
Apie baisią dujų kainą,
Kuri pakilo į dausas.
Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį, auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų..
Apie trečiąjį paketą,
Apie mokesčius naujus.
Apie turgų ir šešėlį,
Magiškus kasos aparatus.
Kaip bedarbis tinginys
Grįžęs tuščiomis atgal…
Moka sąskaitas už šilumą
Kurių niekaip išmokėt negal! –
O seime nykštukai, sėdi
Skirsto lėšas tarp savų…
Bėga STT per sniegą,
Nesurasdami galų.
Prezidentė gero būdo –
Bet jos partiją pikta …
Paskutinis emigravo.
Tai ir pasaka baigta.
Tiesioginė Lietuvos Respublikos parama vaikams:
- Augantiems su gimdytojais – 52 litai per mėnesį;
- Įvaikintiems šeimoje – 520 litų per mėnesį;
- Augantiems globos šeimynose – 1000 litų per mėnesį;
- Augantiems vaikų globos namuose – 2000 litų per mėnesį;
Dvi blondinės kalbasi:
- Žinai, mano vaikinas, su kuriuo draugauju jau tris metus, galų gale prakalbo apie šeimyninį gyvenimą…
- Ir ką jis pasakė?
- Kad turi žmoną ir tris vaikus!
Petriukas sako Marytei:
- Klausyk, pažaidžiam šeimą!
- O kaip?
- Pirmiausia pasidulkinsim, o paskui mūsų charakteriai nesutaps!
Išvirė mama košės ir sukvietė šeimyną valgyti. Atėjo vyras ir du vaikai. Ir kaip čia buvus mama labai užsinorėjo meilės. Mama maišo košę šaukštu, mirkčioja tėvui ir sako:
- Aš kažin ko prastai jaučiuosi, nevalgysiu košės, eisiu pagulėti.
Ir nuėjo. Tėvas staigiai sukirto košę ir nubėgo įkandin mamai. Vaikam košė visai nepatiko. Vyresnysis vaikas nuėjo pažiurėti ką tėvas daro. Kai vaikas išvydo kas dedasi miegamajame, bėgte atlėkė į virtuvę ir pradėjo kirsti košę. Jaunesnysis klausia:
- Klausyk, ko tu valgai tą košę, juk ji tau visai nepatinka?
- Nepatinka tai nepatinka, o tu nueik, pažiūrėk ką tėvas daro su tais, kurie košės nevalgo!
Na, savo namuose vaikinas užsiima meile. Staiga atsidaro durys ir suvirsta visa šeima. Ką kas galvoja:
Mergina: “Na, šakės, maniškiams pasakys, į mokyklą praneš…”
Vaikinas: “Šakės… vėl visą vakarą mazgus knis ir Tešlagalvio neleis žiūrėti…”
Senelė: “Matai, kas daros, – tuoj ir rūkyti pradės…”
Tėvas: “Koks jau suaugęs… Gal naują mašiną nupirkti…”
Mama: “Na kaip ji guli, – berniukui juk nepatogu…”