Sesija. Egzaminas. Studentas, nieko neišmokęs, ateina į egzaminą – ateit vis tiek gi reikia, nors iš vakaro ir stipriai buvo “baliavota”. Egzaminuoja solidaus amžiaus Profesorius. Atėjo eilė Studentui atsakinėt. Ko neklausia Profesorius, nieko studentas nežino.
- Neišlaikėte, kolega, – sako, o Studentas meta paskutinį kozirį:
- Jeigu jūs, Profesoriau, neatsakysit į mano klausimą, kurį užduosiu, ar “patenkinamai” parašysit?
Pagalvojo Profesorius, kokį klausimą šitas atsilikėlis gali sugalvot, kad aš – profesorius – neatsakyčiau ir sako:
- Klausk.
Paklausė Studentas, kaip sukalt slieką į žemę. Profesorius galvojo, galvojo, bet niekaip negalėjo atsakyt Studentui. Parašė jam “patenkinamai”, pasirašė ir laukia atsakymo. O Studentas sako:
- Reikia slieką gerais klijais sutept ir palaukt, kol išdžius. Logiška.
Praeina pusmetis. Sesija. Egzaminas. Vėl ateina tas pats Studentas pas tą patį Profesorių egzamino laikyt. Ir vėl nieko nemoka. Prieina prie jo “pasiruošęs”, tipo, ir galvoja: “Dabar tai tikrai bus “pravalas”!”. O Profesorius paima iš jo įskaitų knygelę, įrašo “puikiai”, pasirašo, išsiima iš vienos kišenės 20 litų, paduoda kartu su knygele ir sako:
- Čia tau nuo manęs.
Iš kitos kišenės išsiima 100 litų, duoda Studentui ir sako:
- Čia tau nuo mano žmonos.
Tiems, kurie buvo neatidūs arba “nepilnamečiai”, padėsiu: Profesorius buvo solidaus amžiaus vyriškis.
Žiema. Labai šalta. Prie eketės sėdi žvejys su išsipūtusiu skruostu.
Prieina žmogus ir užjaučiamai klausia:
- Skauda dantį?
- Ne, atitirpinu sliekus.