- Mama, o kodėl mes stumiame mašiną į bedugnę?
- Tyliau, Petriuk, nepažadink tėvelio!
- Petreli, eik namo pietauti!
- Gerai, mamyte!
- Aš ne mamytė, o tėvelis!
- O koks ten velnias jus, pedikus, supras…
Petriukas išėjo į mišką ir paklydo. Bet greitai grįžo.
- Kur tu buvai dingęs? – užsipuolė jį mama.
- Aš buvau miške. Mačiau, kaip nuogas dėdė gaudė nuogą tetą.
- Nereikėjo į juos žiūrėti, – subarė mama. – Taip elgiasi tik kvaili žmonės.
Petriukas išplėtė akis:
- Mamyte, negi mūsų tėvelis kvailys?
– Tėveli, ar užaugęs galėsiu daryti viską, neklausdamas mamos leidimo?
– Taip, sūneli.
– Tai kada tu, tėveli, užaugsi?
- Tėveli, sakyk, kodėl žemė nesustodama sukasi? – klausia Petriukas.
Tėvas net pašoka nuo kėdės:
- Tu ką, vėl mano alų išgėrei?