Anekdotai.us

Kalbasi du draugai:
- Žinai, grįžtu iš atostogų traukiniu, o mano kupe tokia blondinė, tokia blondinė. O mes tik dviese. Išgėrėm. Ji nusirengė, o figūra, o kojos, o krūtys. Pasaka. Kaip pradėjau aš su ja dulkintis. Kad dulkinausi tai dulkinausi. O ji kad pradės verkti, raudoti. Sako mano vyras mane taip myli, taip myli, o aš, karvė, ką darau. Net mane sugraudino.
- Na, ir kaip toliau buvo?- klausia draugas
- Kaip, kaip, taip visą kelią verkėm ir dulkinomės, verkėm ir dulkinomės.

Petriuko mamytė virtuvėje girdi, kaip įsijautęs mažius svetainėje žaidžia su dižiuliu žaisliniu geležinkeliu:
- Visi šunsnukiai, kas jau atvažiavote, py**inkit na**ui iš traukinio ir atlaisvinkit kuo greičiau vietą kitiems. O tie py**ukai, kas tik dabar susiruošėt važiuoti, paruošiat bilietus ir greit lipate su savo čemodanais, sėdate ir varom. Traukinys š**anciu nelaukia!
Mama, pašiurpusi, šoka prie Petriuko:
- Šiuose namuose toks leksikonas nevartojamas. Dabar eik į savo kambarį, ten stok į kampą dviems valandoms, apgalvok viską ir tik tuomet galėsi vėl būti laisvas.
Padarė pietus, paskaitė laikraštį, na, ir po poros valandų į virtuvę atslinko Petriukas:
- Mama, gal jau galiu žaisti, dvi valandas kampe jau atstovėjau…
Mama:
- Gerai, atbuvai bausmę, gali vėl žaisti.
Petriukas grįžo prie geležinkelio. Ir girdisi vėl:
- Atvykusius keleivius prašome tvarkingai palikti vagoną, nepamirškite savo daiktų. Išvykstančius prašome neskubėti, susinešti visą savo bagažą į vidų, patogiai įsitaisykite…
Mama šypsosi patenkinta ir nustebusi. O Petriukas tęsia:
- Palydovai norės pamatyti jūsų bilietus. O tie, kuriuos už**so dviejų valandų vėlavimas, eikit ir skųskitės tai stervai virtuvėje!

Braukia čiukčius išilgai geleżinkelio bėgių ir galvoja kazką nereikšmigo apie savo liūdną gyvenima. Jam iš nugaros atrieda garveżiukas. Mašinistas, pamatęs każką ant geleżinkelio bėgių duoda vieną ilgą signalą, čiukčius atsisuka, pażiūri, nusisuka ir toliau sau eina. Mašinistas vėl duoda vieną ilgą signalą, čiukčius vėl atsisuka, pażiūri ir toliau braukia. Kai garveżys visai priartėja prie čiukčiaus mašinistas vėl duoda signalą, bet čiukčius taip ir nesitraukia. Ketvirto karto nebuvo, traukinys pervażiavo per čiukčių, bet laimingo atsitiktinumo dėka čiukčius lieka gyvas. Po poros mėnesių sugipsuotą čiukčių parveża namo į jo ruonių kailiais dengtą trobelę. Namuose ruošiamas sutikimas, kepama żuvis, pilstomas “ugnies gėrimas”. Čiukčius atsisėda ant baltosios meškos kailiu aptraukto fotelio ir šalia pasideda ramentus. Staiga trobelės kampe pradeda švilpti beużverdantis arbatinukas. Čiukčius kaip įgeltas pašoka ir pačiupęs ramentą pradeda skaldyti arbatinuką. Čiukčiaus żmona pasibaisėjusi reginiu rėkia savo vyrui:
- Tu ką išprotėjai, kodėl tu daużai tą arbatinuką ?
- Juos reikia mażus użmušinėt, kol jie dar neużaugo. - atsakė namų šeimininkas.

Petriukas klausia tėčio:
- Tėti, atspėk, koks traukinys labiausiai vėluoja?
- Eeee…Nežinau…O koks?
- Tas, kurį beveik prieš metus žadėjai man padovanoti gimtadienio proga!