Anekdotai.us

Pirmoji mano uošvienė buvo daug geresnė už antrąją – viską suprasdavo iš pirmo smūgio…

Smarkiai lyja. Staiga kažkas pabeldžia į duris. Vyriškis jas atidaro ir pamato savo uošvę. “Dėl Dievo meilės, mama, – taria jis. – Kodėl stovi lietuje? Eik namo”.

Kalbasi du lokiai:
- Žinai, vakar grįžtu iš medžioklės.. Lendu į urvą, o ten taip smirda… Alkoholiu… Pažiūriu: ogi kažkoks žmogėnas guli. Pajudinau, tas atsibudo, pažiūrėjo į mane ir sako: “Vo bl***, uošvienė atvažiavo!”

Kaime, vakare, į žmogelio duris pasibeldė kaimynas:
- Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti? Kelis kibiriukus?
- Žinoma, kokios problemos!
Praėjo valanda, žmogelis, vis girdėdamas triukšmą kieme, išėjo pažiūrėti, ir pamatė kaimyną, lakstantį nuo savo šulinio prie kaimyno su kubiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio nubėga prie saviškio ir išpila.
- Tau ką, protas pasimaišė? – Nustebo žmogelis.
Kaimynas stabtelėjo ir tarė:
- Ne, tiesiog toks reikalas… Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo…

- Kodėl tu darbe, juk tavo uošvienė mirė?
- Jūs pats liepėte, nepainioti darbo su malonumais.

Mano uošienė tikras lobis! O lobį reikia užkasti…