Anekdotai.us

Važiuoja keliu du gėjai. Vienas užsimanė didelio reikalo ir sako kitam:
- Klausyk, Petrai, paleisk mane prie šio krūmo, aš tuoj grįšiu.
Po kelių minučių šis grįžta spiegdamas iš laimės:
- Greitai, greitai varom prie to krūmo.
- Kas buvo?
- Gimė, gimė.
- Kas gimė?
- Kaip kas, durniau, vaikas. Einam parodysiu.
Nuėjo prie to krūmo, kur buvo atliktas reikalas:
- Va, matai, rankytės, kojytės…
- Durniau, varlę apš…kai…

Buvo pas karalių trys sūnūs – du stiprūs, protingi, o trečias – durnelis. Ir atėjo jiems laikas vesti. Karalius liepė jiems pasiimti po lanką ir strėlę, išeiti į lauką ir šauti. Į ką pataikys, tą ir ves… Šovė vidurinis sūnus, ir pataikė į vyriausiąjį brolį. Taip ir gavosi, kad du vyresnieji tapo pedikais, o durnelis kažkokią varlę susirado…

Kuo skiriasi realybė nuo pasakos?
Pasaka – kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa karalaite.
Realybė – kai veda karalaitę, o paaiškėja, jog ji lovoje besanti šalta varlė.
Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką.

Turėjo vyras labai ilgą pasididžiavimą. Tokį ilgą, kad jis jau buvo itin opi problema. Ir nei viena moteris nenorėjo su juo toktis. Tuomet sugalvojo vyriokas kreiptis pagalbos į raganą. O toji patarė jam pasisiūlyti į vyrus varlei. Jis, žinoma, susinervavo, atseit, kaip aš čia siūlysiuos varlei… Na, bet ragana primygtinai siūlė išbandyti, nes tai turėtų tikrai padėti. Na ir nuėjo vyriokas į pelkę varlės ieškoti. Surado. Ir sako:
-Varle, tekėk už manęs…
Varlė:
-Ne, tavo b…s labai ilgas.
Sulig tais žodžiais ėmė ir sutrumpėjo pasididžiavimas 5 centimetrais. Vyrukas apsidžiaugė.
-Varle, tekėk už manęs.
-Ne.
Dar penki centimetrai pergalės link.
-Varle, tekėk už manęs.
-Ne, netekėsiu.
Dingus dar penkiems centimetrams vyrukas visai apsidžiaugė ir pagalvojo: nu, dar vienas kartas ir bus kaip tik, apie 20 cm..
-Varle, tekėk už manęs.
Varlė:
-Nu kiek kartų galiu tau kartoti: Ne, Ne, Ne, Ne ir dar kartą NE!