- Močiute, ar tu pas mus pėsčia atėjai?
- Pėsčia, Petriuk.
- Vaje, o tėtė sakė, kad tave velnias atnešė.
Vienas inžinierius pateko į pragarą ir pasibaisėjo pragarišku gyvenimu: kai velniai pakuria krosnį, pasidaro nežmoniškai karšta, o kai užgeria savaitėlę kitą, visi nuo šalčio kalena dantimis. Darbas sunkus, menkai mechanizuotas, o technologijos primityvios – šimto metų senumo…
Inžinierius pasiraitė rankoves ir ėmėsi kai ką tobulinti. Jo sugalvotos gudrybės buvo tokios paprastos ir efektyvios, kad visiems patiko, ir visi puolė padėti inžinieriui.
Žinios apie naujas pragaro technologijas netrukus pasiekė patį dangų. Dievas čiupo telefoną, skambina iš aukštybių į pragaro požemius:
- Girdėjau, pas jus rekonstrukcija?
- Taip! – giriasi velnias. – Gerokai lenkiam tave. Dabar visi norės į mano modernų pragarą, o ne į tavo dangų…
- Viską daro tas vienas inžinierius?
- Taip! Kietas vyrukas…
- Klausyk, – sako Dievas įsakmiai. – Šiandien pat siunti tą kietą vyruką man.
- Tau? Nė už ką!
- Tu ką?! Manęs nebeklausai? – supyko Dievas. – Gal nori patekti į paskutinį teismą?
- Į teismą? – nusijuokė velnias. – Įdomu, kaip žadi bylinėtis? Ar turi bent vieną teisininką?