Vilkas, apgavęs Raudonkepuraitę, nubėgo pas senelę. Ten ją suėdė ir atsigulė į lovą. Bet jis nesitikėjo, kad senelis bus toks aktyvus!
Sutiko kartą ežiukas Meškį:
- Sveikas Ežiuk!
- Sveikas, Meški!
… Štai taip, žodis po žodžio, ir gavo ežiukas į snukį…
Du medžiotojai susitinka:
- Ko toks liūdnas? Medžioklė nenusisekė?
- Na taip… Ėjom medžioti šerno, bet nesėkmingai. Tai susėdome miškelyje ir ėmėm gerti… Prisigėrėm kaip kiaulės, o tada atėjo šernas…
Eina Dramblys mišku ir žvengia. Susitinka Liūtą. Tas klausia:
- Ei, Dramblį, ko toks linksmas?
- Na, žinai, pergulėjau su beždžione…
- Cha cha cha!!! Kaip juokinga!!!
- Na, tai dar nieko! Iš tikro juokinga buvo kai užbaigiau!
- Ir kas buvo?
- Beždžionė susprogo!!!
Eina vilkas per mišką, ir mato: eina lapė su krepšeliu, randa grybą, nurauna jo galvą, pasismagina su kotu, ir toliau eina. Vėl randa grybą, nurauna galvą, pasismagina su kotu ir eina toliau. Ir taip su kiekvienu grybu. Na, vilkas galvoja, ir man neblogai būtų su laputaite pasilinksmint. Taigi apsikasė vilkas samanom, iškišo savo galą, ant viršaus užmovė grybo galva ir laukia lapės. Kai lapė buvo jau visai prie pat, staiga išsitraukė peilį ir sako:
- Na užteks dulkintis, einu grybaut.
- Vilke vilke, kodėl tavo tokia didelė uodega?
- Tai ne uodega, Raudonkepuraite – pasakė vilkas ir nuraudo…
Kai nustojo rausti, pradėjo priekaištauti Raudonkepuraitei:
- Kaip tu gali tokiu dalyku domėtis, tau juk dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo…
- Tai ne pienas, – atsakė Raudonkepuraitė ir savo ruožtu tirštai nuraudo…
Bėga ežiukas per mišką ir rėkia:
- Klausykite žvėrys! Turiu jums gerą naujieną! Labai geras dėdė padovanojo mums visiems dešimt sausainių! Po aštuonis kiekvienam!
Iš krūmų išlenda vilkas:
- Tu ką, kvailas ežiuk? Skaičiuoti nemoki? Iš viso dešimt sausainių, o tu sakai, kad po aštuonis kiekvienam?
- Nieko nežinau! Aš savo aštuonis jau suvalgiau! – atsakė ežiukas…