Kalbasi lakūnas, vairuotojas ir laivo kapitonas apie žmonas. Pirmas pradeda kapitonas:
- Žinot, kaip mano laivas parplaukia į uostą, aš tris kartus įjungiu laivo sireną, kad žmona išgirstų. Ir tada važiuoju namo. O ten manęs jau laukia pietūs, butelis, ir pusnuogė žmona lovoje.
Lakūnas irgi pasisako:
- O aš kai skrendu namo, tai specialiai virš savo namų padarau viražą, kad žmona žinotų. Ir kai grįžtu į namus, manęs jau laukia pietūs, butelis, nuoga žmona lovoje…
Tada pareiškia vairuotojas:
- Žinot, o aš važinėju į tolimus reisus. Ir kai grįžtu namo, pastatau savo sunkvežimį už puskilometrio nuo namų, pasiimu laužtuvą ir tyliai einu namo. Ir žinot, kol kas dar nei vienas žmonos meilužis nepaspruko!
Skęsta laivas. Jūreiviai greitai nuleido valtis, bet jūra audringa ir keleiviai bijo lipti į mažas valteles. Kapitonas, matydamas tokią situaciją, priėjo prie kiekvienos keleivių grupelės ir kažką visiems pasakė. Keleiviai greitai sulipo.
Vėliau kapitono padėjėjas paklausė:
- Sakykit, o ką jiems pasakėte, kad jie jūsų paklausė?
- Na, kiekvienos tautybės keleiviams pasakiau skirtingus dalykus: vokiečiams pasakiau, kad tai – įsakymas, amerikiečiams – kad tai patriotiška, japonams – kad tai didina potenciją, lietuviams – kad tai nemokama, o rusams – kad tai draudžiama.